Bulvių augintojams veriasi vartai ir veržiasi varžtai

Birutė PAVLOVIENĖ

Nuo šių metų mūsų šalies bulvių augintojai savo produkciją jau gali eksportuoti į
Europos Sąjungos šalis. Baigėsi Lietuvai skirtas Europos Tarybos direktyvos dėl bulvių
žiedinio puvinio kontrolės įgyvendinimo pereinamasis laikotarpis. Bet į Vakarų rinką
atsivėrę vartai stipriau suveržė ir reikalavimų varžtus. Lietuva, prieš gaudama leidimą
prekiauti bulvėmis Europoje, turėjo įsipareigoti imtis papildomų visapusiškos bulvių
žiedinio puvinio kontrolės priemonių, kad užkirstų kelią šios ligos grėsmei.

Registro naujovės

Marijampolės regiono augalų apsaugos ir karantino punkto vedėja Lilija Pacevičienė
sakė, kad iki šiol ūkininkams, kurie savo reikmėms arba pašarui sodindavo ne daugiau
kaip 5 hektarus bulvių, registruotis Fitosanitarijos registre nereikėdavo. Dabar, vadovaujantis Žemės ūkio ministrės įsakymu, visi, kurie augins 5 ir daugiau hektarų, privalės
registruotis Fitosanitarijos registre nepriklausomai nuo to, kam bulvės bus skirtos: maistui, krakmolui ar traškučių gamybai. Sodinantys mažiau kaip 5 hektarus turės registruotis, jei bulvėmis norės prekiauti.

Kaip žinome, tokia prekyba vyksta ir turguje. Taigi ketinantys jame pardavinėti
bulves taip pat turės tapti registro dalyviais, o jų auginamą produkciją irgi kontroliuos
augalų apsaugos ir karantino punkto darbuotojai.

Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus pranešime spaudai pažymima, kad
Lietuvoje labai mažai sodinama sertifikuotų bulvių. Jeigu jos netikrintos, neįmanoma
atsekti, iš kur kyla infekcija. Todėl maistinių bulvių augintojai, kurie sodins nesertifikuotą
sėklą, turės ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sodinimo raštu informuoti Valstybinę
augalų apsaugos tarnybą.

L.Pacevičienė sakė, jog vilkaviškiečiams reikia kreiptis į regiono augalų apsaugos ir
karantino punktą, kuris yra Marijampolėje, Kauno g. 142, arba tel. (8 343) 97 450.
Inspektoriai atvyks paimti gumbų pavyzdžių, kuriuos nuveš ištirti į laboratoriją Vilniuje.

Net jei bus tiriamas mažesnis sėklos kiekis, vieno pavyzdžio etalonu laikomas tyrimas,
imamas nuo 25 tonų vienos veislės bulvių. Jis kainuos 75 litus. Kiek veislių bus sodinama,
tiek ir teks tirti, už kiekvieną pavyzdį mokant po 75 litus. Ištirti reikės ir dirvą, kurioje
bus auginamos bulvės. Vieno hektaro tyrimo kaina – 28 litai.

Kilogramui ir tonai

Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje išaugintos bulvės galės būti realizuojamos tik uždėjus ant pakuotės etiketę. Ji privalės būti ir ant kilogramo, ir ant tonos.

Etiketėje reikės nurodyti maistinių bulvių augintojui ar pakuotojui išduoto Fitosanitarijos
registro pažymėjimo numerį ir bulvių siuntos numerį. Pastarąjį suteiks pats augintojas
ar pakuotojas, tai darydamas eilės tvarka. Todėl bus privaloma pildyti registracijos
žurnalą. Be to, etiketėje, turės būti nurodomas veislės pavadinimas, bulvių klasė, svoris ir
t.t. Tikslas – užtikrinti galimybę identifikuoti augintoją.

Su Vilkaviškio rajono ūkininkais susitikusi Marijampolės regiono augalų apsaugos ir
karantino punkto vedėja L.Pacevičienė kalbėjo, kad norintys išvežti bulves į Europos
Sąjungos šalis dėl krovinio fitosanitarinio patikrinimo ne vėliau kaip prieš 5 dienas turės
raštu kreiptis į augalų apsaugos tarnybą, kad jos darbuotojai suspėtų patikrinti išvežamą
produkciją ir jos dokumentus.

Griežtos sankcijos

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba nustato žiediniu puviniu užkrėstų bulvių. Tokiais
atvejais jos privalo būti sunaikinamos: užkasamos arba sudeginamos. Perdirbti galima tik
į krakmolą, spiritą ar traškučius. Šiemet žiediniu puviniu užkrėstų bulvių rasta ir vieno
mūsų rajono augintojo ūkyje. „Santakos“ korespondentės kalbintas šis vilkaviškietis sakė,
kad su tyrimų rezultatais jis ne visiškai sutinka. Bet pakartotinai Lietuvoje pavyzdžiai
netiriami. Dėl papildomų tyrimų ūkininkui pasiūlyta kreiptis į bet kurios Europos
Sąjungos valstybės akredituotą fitosanitarinių tyrimų laboratoriją.

Ūkyje, kuriame nustatomas žiedinis bulvių puvinys, trejus metus galioja ypatingi
reikalavimai, o už fitosanitarinių priemonių nevykdymą numatytos administracinės
baudos siekia iki 2 tūkstančių litų. Ūkininkas sakė, kad nemato kitos išeities, kaip bulvių
auginimo verslui, nors į jį daug investuota, padėti tašką.

Tolesnė veikla – labai rizikinga. Visų pirma dėl to, kad trejus metus nebus galima
sodinti savo užsiaugintų bulvių sėklos. Jos nebus leidžiama parduoti nė kaimynui. „Turėsiu
pirkti tik sertifikuotą sėklą, kurios kilogramo kaina šiuo metu dar nežinoma: gal sieks ir
du litus? Tik ketvirtais metais galėsiu naudoti savo užsiaugintų bulvių sėklą. Žinoma, jei
per šį laiką vėl nebus rasta kokios „bacilos“. O jeigu tyrimai ir vėl rodys žiedinį puvinį?
Vadinasi, nori nenori tenka svarstyti: auginti toliau bulves ar ne?“ – kalbėjo ūkininkas,
pernai jų sodinęs apie 20 hektarų.

Europon nesižvalgo

Apie dešimčiai Vilkaviškio rajono bulvių augintojų registravimasis Fitosanitarijos
registre, gumbų, dirvožemio tyrimai, nuolatinė auginamos produkcijos kontrolė yra
įprasti dalykai. Taip sakė ramoniškietė Alvytė Valuckienė. Alvytė ir Eugenijus Valuckai
pernai augino apie 90 hektarų bulvių. Ūkininkė teigė, kad tai, jog visiems, auginantiems
bulves ir jomis prekiaujantiems, taikomi vienodi reikalavimai yra teisingesnis sprendimas. Tiems, kuriems nereikėdavo tirti nei sėklos, nei dirvožemio, nei kokybinių bulvių
rodiklių, konkuruoti rinkoje būdavo lengviau: kas mažiau investuoja, „numuša“ kainas. Be
to, netiriantys bulvių gali platinti jų ligas.

Panašiai kalbėjo Matlaukyje bulves auginantis Raimundas Bakšinskas. Pernai jis buvo
sodinęs 10 hektarų. Fitosanitarijos registre matlaukietis įsiregistravęs. „Bulvių gumbai
tiriami pavasarį ir rudenį. Vasarą tikrinama, ar ligos neužpuolę pasėlių“, – sakė R.
Bakšinskas. Jo nuomone, griežtos kontrolės tvarka sunkiausia bus „lysvininkams“, auginantiems nedidelius plotelius ir nuvežantiems į turgų vieną kitą maišą. Dabar tai daryti
kažin ar apsimokės. Pašnekovas tvirtino, kad atsivėrę prekybos su Europos šalimis
vartai jam nieko nereiškia, nes tai, ką užaugina, be vargo realizuoja ir Lietuvoje,
daugiausia – savo rajone.

A.Valuckienė sakė, kad Europos valstybių pusėn taip pat neketina žvelgti, nes tai
reikėtų daryti per tarpininkus, kurie bet kurį gamintoją tik „nurengia“ – atima dalį
pelno.

Tai, kad Lietuva Europos Sąjungos bulvių rinkoje tapo lygiaverte partnere, eksporto
galimybes kol kas labiau tik teorinėmis laiko daug kas, nes vakariečiams užtenka ir savo
produkcijos. Jie seniai įpratę prie bulvių, kurios vienokios yra virti, kitokios – kepti ir t.t.
O Lietuvoje praktiškai yra viena „rūšis“ – maistinės.

Statistikos duomenimis, bulvių, kurių augintojai sodino daugiau nei po 1 hektarą, plotai
šalyje pernai viršijo 70 tūkstančių hektarų. Deklaruota buvo apie 34 tūkst. ha. Mūsų
rajone – apie 950 ha. Tai gerokai mažesni plotai nei buvo 2004 metais.