Polaidis užtvindė namus ir supykdė kaimynus

Eglė MIČIULIENĖ

Savaitės pradžioje išvydę vandeniu paplūdusius namus išsigandę virbaliečiai nežinojo, ko griebtis. Vienai šeimai per kelią prakasus pralaidą tarp gyventojų kilo konfliktas.

Užsemia kasmet

Virbalyje esančios Saulės gatvės gyventoja Jolanta Karaškienė pasakojo, jog jų namai
užsemiami kiekvieną pavasarį. Sparčiai laukuose tirpstant sniegui polaidžio vanduo ir
šįkart ūžtelėjo į namus.

– Viskas buvo užsemta – gatvė, kiemas, plaukė rūsys, bulvės… Seniūną išsikvietėme –
atvažiavo, net iš mašinos neišlipo ir išvažiavo. Sakė, niekuo negali padėti. O ką mums
daryti? Nėra kur pagalbos kreiptis.

Moteris pasakojo, jog skambino ir komunalininkams, tačiau jų paslaugos būtų atsiėję
labai brangiai. Komunalinio ūkio darbuotojai virbaliečiams patarė kreiptis į seniūniją.
Jolantos vyras Dainius namų rūsyje iškasė, anot moters, beveik dvimetrinę duobę, bet
ji netruko prisipildyti.

Kad ištrauktų vandenį, žmonės iš vieno ūkininko pasiskolino traktorių: juo išvežė
trylika cisternų vandens. Nemažą kiekį dar ištraukė siurblys.

Stengdamasis kaip nors nukreipti vandens srautą nuo namų, D.Karaška prakasė
pralaidą per kelią. Tuomet sukilo kaimynai.

– Dabar mūsų šeima kalčiausia liko, atseit, mes tyčia visus skandiname, – nervinosi
J.Karaškienė. – Bet mes juk vandens negaminame, jis nuo laukų ateina. Jau šešiolika metų
čia potvyniai būna.

Šalia Karaškų namų driekiasi jų pačių laukai. Tačiau į juos nukreipti polaidžio
vandenį šeimininkai nenori.

J.Karaškienė aiškino, jog jie abu su vyru – bedarbiai, gyvena iš to, ką užsiaugina
laukuose. Esą, iškastas griovys trukdys sodinti bulves ir sėti kviečius.

Koridoriuje sumirko rūbai

– Vandens ir dabar turiu, – kvietė vidun pažiūrėti Zita Trečiokienė. – Rūsy – mažiausiai pusantro metro.

Moteris sakė, jog į jos rūsį vanduo tekėjo net per langus. Užtvindė anglis, daržoves,
mišraines. Anksčiau rūsyje buvo ir pakura, dabar žmonės ją persikėlė į virtuvę.

Su Saulės gatve besijungiančios Beržų gatvės gyventojai pasakojo, kad jų kiemai
„plaukia“ kiekvieną pavasarį.

Tačiau šiemet vanduo plūstelėjo ypač stipriai: užliejo ne tik kiemus, bet ir namus.
Žmonės įsitikinę, jog taip atsitiko, kai D.Karaška padarė pralaidą per kelią. Be to, iš
pradžių ir pagelbėti atvykęs traktorininkas nešvarų vandenį pylė skersai kelio ir tvindė
kitus namus.

Beržų gatvės gyventoja Danutė Savickienė guodėsi, jog jos koridoriuje esanti niša buvo
apsemta daugiau nei metrą. Moteris net susigraudino pasakodama, kaip šiemet namuose
pasidarė remontą, ir jis nuėjo perniek. Sumirko koridoriuje buvę daiktai, drabužiai.

Jos kaimynė Inga Bielskuvienė tvirtino, jog toks stiprus potvynis jų kieme – pirmą
kartą. Iš darbo grįžusi moteris sakė negalėjusi įbristi į kiemą. Namai taip pat „plaukė“.
– Karaškos negali griovio per savo laukus iškasti – jiems žemės gaila. O ką daryti
mums, kai namai vandens pilni? – stebėjosi D.Savickienė.

Kaimynai su D.Karaška smarkiai susibarė, tačiau galiausiai vis tiek padarė nuolaidą
į laukus. Vanduo per naktį atslūgo.

Ką gali seniūnas?

Užtvindyti virbaliečiai po keletą kartų skambino seniūnui, kreipėsi ir į Savivaldybę.

– Ką tokiu atveju gali padėti seniūnas? – traukė pečiais Virbalio seniūnas Zitas
Lasevičius. – Pralaidą padarysi vienoje vietoje – sems kitus. Namai pastatyti pelkingose
žemose vietose, ten visada semia. Tik taip smarkiai, kaip šiemet, dar nebuvo užlieję –
tokia jau žiema buvo. Mano nuomone, čia melioracija atlikta negerai. Didžioji dalis
vandens iš laukų atbėga į Virbalį.

Valdininkas teigė, jog tokiais atvejais seniūnija lėšų neskiria. Anot jo, žmonės patys
turi rūpintis savo namais. Seniūnas gyventojams siūlė dėl drenažo kreiptis į melioratorius. Tačiau norint atlikti rekonstrukciją, žmogui reikia ne tik dengti dalį lėšų, bet ir ilgai
laukti eilėje.

Z.Lasevičiaus nuomone, D.Karaška negerai padarė prakasdamas nuolaidą per kelią
kitų gyventojų link. Tiesa, vanduo ten jau buvo prasigraužęs tunelį, vyras jį tik pagilino.

– Bet negaliu tvirtinti, kad tų žmonių nebūtų užsėmę ir kelio neprakasus. Ten juk
semdavo ir anksčiau, – kalbėjo seniūnas. – Mes bandysime kiek padėti – išplatinti vieną
pralaidą. Bet daugiau nieko negaliu pažadėti, mes ir technikos neturime.