Tautinių juostų raštus papildo karpinių ažūras

Laima VABALIENĖ

Vilkaviškio kultūros rūmuose šiuo metu veikia pora įdomių parodų. Antrojo aukšto
fojė galima pasigrožėti marijampoliečio Romo Linionio menine fotografija „Tautinės
juostos“, parodų salėje – pamatyti ir originalus, t.y. pačias tautines juostas, kurių
ekspozicija parengta iš Marijampolės krašto muziejaus fondų. Šią parodą papildo
vilkaviškietės pedagogės Rasos Kuršentaitienės karpiniai.

Marijampolės krašto muziejus turi kuo pasididžiuoti. Kaip sakė jo darbuotoja Danutė
Katkuvienė čia yra sukaupta pati didžiausia regione tautinių juostų kolekcija – 357
egzemplioriai. Vienoje iš Vilkaviškyje eksponuojamų senųjų juostų įausta 1914 metų data.

Tačiau, pasak muziejaus darbuotojos, seniausia juosta datuojama 1863 m., o apskritai
kolekcija atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios audėjų išmonę.

Juostos muziejui pradėtos rinkti dar 1929 m. iš aplink Marijampolę esančių kaimų.
Pasakojama, kad anuomet po kaimus rinkdamas įvairias senienas besikuriančiam
Marijampolės muziejui dviračiu važinėjo žymus tautosakininkas, visuomenės veikėjas
Vincas Šlekys. Jis ir padovanojo muziejui nemažą juostų kolekciją, kurią vėliau papildė
jaunieji kraštotyrininkai.

Atvežę vilkaviškiečiams pasigrožėti dalį muziejuje saugomų juostų, muziejininkai
kartu pristatė savo parengtą „Marijampolės krašto juostų“ katalogą.

„Tai knyga skirta visiems, kas domisi juostomis, ir visiems, kas nori jas austi, atkurti
senuosius suvalkietiškus raštus“, – taip leidinį apibūdino D.Katkuvienė. Jame yra 206
juostų pavyzdžiai. Spalvotos nuotraukos atskleidžia senosios tekstilės grožį, o norintieji
tyrinėti ornamentiką ir kompoziciją kataloge ras ornamentų brėžinius.

Kataloge aptariami Sūduvos krašto juostoms būdingi ypatumai. Pavyzdžiui, audėjos
raštuose labiausiai mėgo įvairių atspalvių raudoną spalvą, rombo formos ornamento
motyvus, visas muziejaus juostas puošia spalvoti kutai.

Juostas fotografavo Marijampolės krašto muziejaus darbuotojas Romas Linionis. Į
audėjų darbus jis žvelgė fotomenininko akimis. Bet katalogas – dokumentinis, o ne meninis
leidinys, ir tai, kas nesudėta knygoje, liko parodos ekspozicijoje. Šiose nuotraukose
tautinės juostos gyvena savo gyvenimą – bendrą su gamta, su žmogaus būtimi.
Tautinių juostų raštus parodų salėje papildo vilkaviškietės mokytojos Rasos Kuršentaitienės karpinių ažūras.

Ši paroda – pirmas kūrėjos „išėjimas“ į viešumą. Kaip girdisi iš paroda besigėrinčių –
sėkmingas ir sveikintinas. Nes, pasak Kultūros rūmų etnografės Nijolės Skinkienės,
žmonių, kurie įsilietų į tautodailininkų gretas, nėra labai daug, ir kiekvienas naujas
veidas yra malonus. Tuo labiau kad pirmieji R.Kuršentaitienės darbai iš tikro yra
gražūs, kaip ir visi karpiniai akį traukiantys lengvumu, iškarpymų plonumu ir išraiškingumu, juodos ir baltos spalvų kontrastu…

Pristatydama savo karpinius R.Kuršentaitienė sako, kad balta spalva yra „tai, kas
šventa, gražu dora. Juoda – tai kita gyvenimo pusė su rūpesčiais, buitimi ir kadienybe…
Jos abi kartu suka gyvenimo ratą. Tik žmogui visuomet sunku pasirinkti, vis ieško, kur
geriau. Sunku spalvų nesumaišyti, netapti pilku…“

Juostų ir karpinių parodos Vilkaviškio kultūros rūmuose dar veiks iki balandžio 12
dienos.