Vilkaviškietis tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuo lemtingos dienos, kai rajone žinomo vilkaviškiečio dėka buvo išgelbėta nepažįstamos devyniolikmetės gyvybė, praėjo pusmetis. Medikai jau drąsiai gali teigti, jog
operacija pavyko. O šiuo metu Marijampolėje gyvenančiam bei savo verslą plėtojančiam
vilkaviškiečiui pagaliau leista atskleisti savo duomenis bei pasakoti apie unikalų atvejį,
atnešusį jam gilų jausmą ir dvasinį pasitenkinimą.

Netikėtas skambutis
Kelių spaustuvių savininkas, UAB „Telesatpressa“ valdytojas Kostas Kynas atostogas
leido Turkijoje, kai sulaukė skambučio iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro. Susijaudinęs gydytojas
tuomet paaiškino, jog prieš keletą metų atlikti ir duomenų banke likę Kosto kraujo
tyrimai rodo, jog vilkaviškietis galbūt galėtų tapti kaulų čiulpų donoru ir išgelbėti
žmogaus gyvybę.

K.Kynui skambutis priminė skaudų atvejį, kai prieš penketą metų kraujo vėžiu
susirgo jo antros eilės pusbrolio duktė. Visi giminaičiai tada vyko į Vilnių, kur Santariškėse jiems buvo atlikti pirmo lygio kraujo tyrimai. Tačiau iš gausios giminės nebuvo nė
vieno, kurio imunologiniai kraujo parametrai atitiktų septyniolikmetės giminaitės kraują.
Mergina, kuriai surasti donorą medikams nepavyko, mirė.

Ištyrė visą organizmą

Tad prieš pusmetį K.Kynas visai nesudvejojo ir iškart Santariškių gydytojui atsakė,
kad po keleto dienų grįš iš Turkijos ir prisistatys į Vilnių.

Santariškėse jam buvo atliktas išsamus sveikatos patikrinimas, aibė kraujo tyrimų, po
kurių paaiškėjo, jog vilkaviškietis visiškai sveikas, jo kraujo parametrai atitinka ligonės
kraują, tad galima pradėti operaciją. Prieš ją savaitę būsimasis donoras turėjo leistis
vaistus, kurie skatina kaulų čiulpų ląstelių išskyrimą į kraują.

Kaulų čiulpus iš donoro galima surinkti dviem būdais: iš dubens kaulų, taikant bendrą
nejautrą, arba imant kraują iš venos, prieš tai pavartojus specialių biologinių preparatų,
kad kamieninės ląstelės patektų į kraujotaką. Pastarasis būdas mažiau kenkia donoro
sveikatai, tad taikomas dažniausiai.

Nuobodu, bet neskauda

Donorystės procedūrą K.Kynas prisimena kaip ilgą ir nuobodžią, bet visai neskausmingą. Prie jo visą laiką budėjo dabartinė gyvenimo draugė Regina, kuri garsiai skaitė
laikraščius, kalbino Kostą ir kitaip stengėsi prablaškyti, kad procedūra neprailgtų, mat
daugiau nei 5 valandas teko gulėti „pririštam“ prie lašelinių.

Į abiejų rankų venas donorui buvo įvesti kateteriai, o kraujas pumpuojamas per
vadinamą „centrifūgą“, kuri išskiria kamienines ląsteles. „Pasilikęs“ kaulų čiulpus, kraują
aparatas grąžina atgal į žmogaus organizmą. Taip per 5 valandas žmogaus kraujas
aparatu pereina tris kartus. Iš viso paimama tik apie 100–200 ml kraujo su kamieninėmis
ląstelėmis. Tai kompensuojama fiziologiniu skysčiu. Paimtų kraujo ląstelių kiekis per
keletą savaičių visisiškai atsistato.

Operacija pavyko

K.Kynui įsiminė momentas, kai pasibaigus procedūrai į palatą įėjo gydytojas. Jis
drebančiomis rankomis paėmė maišelį su kamieninėmis ląstelėmis ir nuskubėjo į gretimą
palatą.

Tik vėliau vilkaviškietis suprato, kad ten gulėjo kraujo vėžiu serganti mergina, kuriai
šios lemtingos valandos galėjo grąžinti gyvybę.

Po poros valandų, kai Kostas su Regina buvo pakeliui į namus, paskambinęs gydytojas
pranešė, jog operacija pavyko, kaulų čiulpai jau suleisti ligonei.

Gydytojai, griežtai saugantys donorystės paslaptį ir recipiento bei donoro anonimiškumą, tepasakė, jog kaulų čiulpai skirti klaipėdietei merginai, jei bus lemta, greitai švęsiančiai dvidešimtąjį gimtadienį.

Skola likimui

Dažnai su gydytojais bendraujantis Kostas nuolat domisi, kaip jaučiasi jo krauju
gelbėta ligonė. Jam malonu girdėti, kad mergina jau po trijų savaičių buvo paleista namo,
jo kamieninės ląstelės puikiai prigijo klaipėdietės organizme, merginai ataugo nuo chemoterapijos nuslinkę plaukai, ji jau atšventė dvidešimtąjį gimtadienį. Dabar donoras per
medikus galės su mergina bendrauti laiškais. Po dvejų metų, jei to panorės abi pusės, galės
ir susitikti. K.Kynas sakė, jog jam būtų įdomu pamatyti išgelbėtą klaipėdietę, kurios
krauju teka ir jo dalelė.

– Džiaugiuosi, kad visi sėkmingai padarėme tai, ką privalėjome padaryti, – per daug
nesididžiuodamas, tačiau širdyje jausdamas dvasinį pasitenkinimą dėstė Kostas Kynas.
– Kiekvienam mūsų bet kada gali prireikti donoro pagalbos. O greta teisės gauti turėtų
būti ir savanoriškas apsisprendimas padėti kitam. Juk donorai nemiršta, jiems nieko
blogo neatsitinka. Miršta tik ligoniai, nesulaukę donorų… Be to, atidaviau skolą likimui –
mano mama taip pat mirė nuo kraujo vėžio.

Pirmas lietuvis

Piktybine kraujo liga sergančių žmonių kaulų čiulpai gamina vėžines kraujo ląsteles.
Norint išgydyti ligonį, reikia naudoti vaistus, kurie žudo blogąsias ląsteles, bet kartu
visiškai sunaikina ir kaulų čiulpus. Kad žmogaus organizme vėl prasidėtų kraujodaros
procesas, reikia persodinti labai nedidelę dalį sveiko žmogaus kaulų čiulpų.

Pasauliniame registre įrašyta 10 milijonų žmonių, pasiryžusių paaukoti dalį savo
kaulų čiulpų, kad išgelbėtų sunkiomis kraujo vėžio formomis sergančių ligonių gyvybę.
Lietuvių donorų registre jų tebuvo 270.

Dauguma – giminaičiai, panorę padėti sergantiems piktybinėmis kraujo ligomis
saviesiems. Neatitikus imuninio kodo, pagal kurį atrenkamas donoras, jie sutiko registruotis Nacionaliniame kaulų čiulpų donorų registre, kad galėtų padėti kitiems ligoniams.

Tačiau tokiame mažame donorų kiekyje rasti tinkamą tikimybė labai maža. Ji – viena
iš 2 milijonų. Tai, kad klaipėdietei mergaitei tiko savos šalies registre esančio donoro
kamieninės ląstelės, medikų nuomone, – tiesiog stebuklas. Kostas Kynas tapo pirmuoju
negiminingu kaulų čiulpų donoru lietuviu. Iki tol Lietuvoje darytų analogiškų operacijų
donorais buvo arba giminaičiai, arba Vokietijos bei Lenkijos donorai.

Ieškant Pasaulio kaulų čiulpų registre, prarandama daug brangaus laiko, o ligoniai
negali laukti, jiems tai kainuoja gyvybę.

Tapkite donoru

Gydytojai aiškina, jog būtų galima padėti daugiau sunkiai sergančių žmonių, jeigu
daugiau lietuvių sutiktų tapti kaulų čiulpų donorais.

Istoriškai ir genetiškai yra susiformavęs bendras genofondas, tad tikimybė, kad
savame krašte gyvenančių žmonių kraujo parametrai artimi, didesnė.

Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medikai pastaraisiais mėnesiais pradėjo kaulų čiulpų donorystę propaguojantį projektą „Be good“
(„Būk geras“). Medikų komanda važiuodavo į visas įstaigas, kuriose būdavo bent 5
asmenys, pasiryžę paaukoti kaulų čiulpus. Norintis tapti donoru užpildydavo anketą,
pasirašydavo sutikimą, jam būdavo paimamas kraujas iš venos. Projektas davė rezultatų.

Šiuo metu Potencialių kaulų čiulpų donorų registre – beveik 2000 savanorių. Medikai
kviečia kiekvieną, norintį tapti kaulų čiulpų donoru, apsilankyti Santariškių klinikose,
Klaipėdoje, Kaune ar Šiauliuose. Informaciją rasite interneto svetainėje www.kraujas.lt.