Darbo rinkos pokyčiams – naujas Užimtumo rėmimo įstatymas

Šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo naujas Užimtumo rėmimo įstatymas, kuris pakeitė
nuo 1996 metų galiojusį Bedarbių rėmimo įstatymą. Naujasis įstatymas parengtas
įvertinus pokyčius darbo rinkoje ir atsižvelgus į jos kitimo tendencijas.

Kintant padėčiai darbo rinkoje ir sparčiai mažėjant nedarbui, ryškėja naujos tendencijos – darbdaviams vis sudėtingiau apsirūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais,
kurių trūksta atskiruose šalies ūkio sektoriuose. Nors bendras bedarbių skaičius mažėja,
sunkiai pavyksta įsitvirtinti darbo rinkoje ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus bei gyvenantiems kaimo vietovėse, neturintiems kvalifikacijos ar žemos
kvalifikacijos asmenims.

Naujas Užimtumo rėmimo įstatymas sudarys palankesnes sąlygas darbo pasiūlai ir
paklausai derinti, ieškantiems darbo asmenims greičiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo rinkos poreikių bei subsidijuos darbdavius, įdarbinančius asmenis, turinčius
sunkumų integruotis į darbo rinką.

Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją darbo rinkoje, įstatyme numatytos naujos užimtumo rėmimo programos ir priemonės turėtų sudominti ir pritraukti į darbo rinką
daugiau nedirbančių asmenų bei skatinti juos pasinaudoti Užimtumo rėmimo įstatyme
numatytomis garantijomis.

Šiuo metu didelė dalis registruotų darbo biržose asmenų neįsitvirtina darbo rinkoje,
todėl naujame Užimtumo rėmimo įstatyme išplėstos darbo rinkoje papildomai remiamų
asmenų grupės bei numatytas jų rėmimas. Tai asmenys, baigę profesinės reabilitacijos
programas, vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys, asmenys, auginantys neįgalų vaiką
iki 18 metų, asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ar profesinės reabilitacijos programas, prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ar profesinės reabilitacijos programas, bei asmenys, nedirbę daugiau nei 2 metus.

Įstatyme numatytos naujos užimtumo rėmimo priemonės: darbo rotacija, darbo vietų
steigimo subsidijavimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo ir savarankiško užimtumo rėmimas.

Įvertinus neįgaliųjų asmenų poreikius ir siekiant spartinti jų integraciją į darbo
rinką, padidinta parama darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas
neįgaliesiems. Subsidijos dydis vienai darbo vietai įsteigti ar pritaikyti galės siekti iki 22
paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Iki šiol
buvo iš dalies kompensuojamas darbo užmokestis, o ne išlaidos darbo vietoms steigti ar
pritaikyti.

Taip pat įstatyme numatyta nauja savarankiško užimtumo rėmimo priemonė. Neįgalieji, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I–II
invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygis, pradedantys savo verslą, galės gauti
paramą iki 22 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio savo darbo vietai steigti. Buvę
bedarbiai, įkūrę mikroįmonę per 36 mėnesius nuo įmonės įregistravimo dienos, gali
gauti paramą darbo vietai steigti, kai į įsteigtą darbo vietą įdarbinamas teritorinės daro
biržos siųstas bedarbis.

Nauja įdarbinimo subsidijuojant priemonė sudarys specialias sąlygas išlikti darbo
rinkoje neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams ir kitiems sunkiai integruojamiems į
darbo rinką asmenims. Įdarbinus pagal šią priemonę neįgaliuosius, kuriems nustatytas
20–40 proc. darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I–II invalidumo grupė) arba vidutinis
neįgalumo lygis, jie galės būti nuolat remiami, darbdaviui už kiekvieną dirbantį asmenį
per visą jo darbo laikotarpį mokant pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį
atlygį apskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją.

Jei darbdaviai sudarys neterminuotas įdarbinimo sutartis su įstatyme numatytomis
kitomis papildomai remiamų asmenų grupėmis, jie galės būti remiami iki 12 mėn. darbdaviams mokant nustatytą subsidijos dydį, o kai su įdarbintais asmenimis sudaromos
terminuotos darbo sutartys, subsidijos mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 mėnesiai.

Įstatyme numatyti pakeitimai organizuojant bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš
darbo darbuotojų profesinį mokymą bei neformalų švietimą. Siekiant, kad bedarbiai
įgytų darbo rinkoje paklausias profesijas ir įsidarbintų, peržiūrėtos ir patobulintos
mokymo programos, ypatingą dėmesį skiriant jų kokybei ir praktiniam mokymui. Nuo šių
metų rugpjūčio 1 dienos bedarbiams, dalyvaujantiems profesinio mokymo programoje, per
pirmuosius 3 mokymosi mėnesius bus mokama 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės
patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija, apmokamos kelionės
bei apgyvendinimo išlaidos. Iki įstatymo įsigaliojimo mokymosi stipendijos dydis buvo
187,5 litai.

Asmenims, siekiantiems pirmą kartą pradėti darbo veiklą pagal įgytą profesiją ar
specialybę, numatyta nauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė. Dalyvaudami šioje
priemonėje, asmenys turės galimybes įgyti trūkstamus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo
vietoje. Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis darbo įgūdžiams įgyti, kiekvieną mėnesį
už kiekvieną dirbantį asmenį bus mokama iki 1 MMA darbo užmokesčio dydžio subsidija
bei iki 20 proc. kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 6 mėnesių.

Darbo rotacija sudarys galimybes nedirbantiems asmenims laikinai įsidarbinti įmonėse vietoje atostogaujančių arba dėl kitų priežasčių negalinčių dirbti darbuotojų. Darbo
vietoje įgytos žinios sukurs prielaidas jiems įsidarbinti.

Darbdaviui už laikinai įdarbintą asmenį kas mėnesį darbo birža mokės 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos kompensaciją.

Jūratė DRUNIENĖ

Informacijos ir konsultacijų skyriaus vadovė