Virbaliečiai sugėrovą nužudė dėl mobiliojo telefono

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kauno apygardos teisme netrukus bus nagrinėjama dviejų virbaliečių byla. Iki šiol
nebuvę teisti vyrai kaltinami žiauria žmogžudyste.

Negali patikėti

Prieš pusmetį Virbalį sukrėtęs žiaurus įvykis sukėlė daug kalbų. Kraupi žmogžudystė sukrėtė mažo miestelio, kuriame visi tarpusavyje pažįstami, gyventojus. Žmonės
negalėjo patikėti tuo, kad iki šiol niekam neužkliuvęs 49-erių virbalietis Algirdas Vaičiūnas galėjo kirviu daužyti žmogų. Žvejybą mėgęs, dailininko gyslelę turėjęs, su šeima
išsiskyręs ir neseniai tėviškėje, Virbalyje, apsigyvenęs vyras retkarčiais padaugindavo
„baltosios“, bet agresyvus niekada nebuvo.

Kalėjimo gyventojas

Visai priešingai virbaliečiai charakterizavo sunkaus nusikaltimo auka tapusį Juozą
Sruoginį. Daug kartų (tarp jų ir už žmogžudystę) teistas 44-erių vyras iš kalėjimo retai
kada išeidavo. O sugrįžęs tuoj pat vėl sėsdavo. Anot virbaliečių, nuolat girtavęs
J.Sruoginis buvo grubus, nemalonus žmogus, galėjęs apvogti net savo artimą. Tokių, kurie
norėtų būti pavadinti nužudytojo artimaisiais, nusikaltimo tyrimo metu neatsirado. Tad
byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų nėra.

Į balių su kirviais

Pareigūnai iš liudininkų parodymų bei surinktų įkalčių atkuria tokį vasario 19 d.
pavakarės vaizdą. Pas Vytauto gatvėje gyvenančią Anelę Albaitienę tądien vyko
išgertuvės. Jose dalyvavo ir Ona Kaškauskienė, kartu buvo A.Albaitienės sūnėnas. Apie
18 val. prie virtuvėje girtaujančios kompanijos prisidėjo ir Juozas Sruoginis.
Dviejų vyrų ir dviejų moterų kompanija dar nespėjo kaip reikiant pasilinksminti, kai
pro duris įvirto du iš matymo pažįstami vyrai. Namų šeimininkė žinojo, jog vieną jų
vadina Algiu, o kitą – Mindaugu.

Kompaniją kiek nustebino A.Vaičiūno bei gerokai jaunesnio – 24-erių Mindaugo
Petravičiaus vizitas, mat vyrai atsinešė kirvius. Bet sugėrovai netruko išsiaiškinti, kad
abu draugai, uždarbiavę pas vieną virbalietį, tądien skaldė malkas. Su darbo įrankiais
jie tiesiai atėjo į išgertuves.

Konfliktas dėl telefono

Linksma kompanija jau buvo „įšilusi“, kai Mindaugas su Algiu prisiminė skriaudą.
J.Sruoginį jie įtarė pavogus Algio mobilųjį telefoną. Žodis po žodžio situacija ėmė kaisti.
Iš pradžių skambėję kaltinimai, „pasūdyti“ keiksmažodžiais, netrukus virto kumščių
kruša. Įvykio liudininkai pamena, jog kažkuris iš vyrų spyrė J.Sruoginiui į kojas.

A.Vaičiūnas, kurį žmogžudystę matę sugėrovai vadino Algiu, kirvio pentimi smogė
J.Sruoginiui į dešinį petį. Prie jo prisidėjo ir Mindaugas. Anot liudininkų, egzekucija
truko apie 5 minutes. Po to A.Vaičiūnas ir M.Petravičius išėjo.

Sugrįžo pribaigti

Niekas iš sugėrovų pagalbos teikti neskubėjo, nors akivaizdžiai sužalotas J.Sruoginis
kruvinas gulėjo ant sofos ir dejavo. Kompanija paprasčiausiai nekreipė dėmesio ir toliau
girtavo. Maždaug po pusvalandžio į A.Albaitienės namus vėl sugrįžo Algis ir Mindaugas. Jie vėl reikalavo telefono, tačiau J.Sruoginis jo neturėjo.
Anot liudininkų, abu vyrai pakaitomis spardė J.Sruoginį ir daužė jį kirviu. Niekas iš
įkaušusios kompanijos tiksliai nematė, po kurio smūgio J.Sruoginis prarado sąmonę.

Skųstis nežadėjo

Iš A.Vaičiūno laiško, kurį jis darbdaviui atsiuntė iš Marijampolės areštinės, galima
spėti, jog paskutinį smūgį į galvą smogė M.Petravičius. A.Vaičiūnas laiške svarstė, jog
be reikalo į A.Albaitienės namus ėjo antrą kartą. Jis sugrįžęs pirmiausia paklausė
J.Sruoginio, ar šis žada kam nors skųstis dėl sužalojimo. Tas tik mostelėjo ranka.

A.Vaičiūnas pamena, jog Mindaugas tuomet sušuko, kad J.Sruoginis vis dar gyvas, stvėrė
jį už krūtinės, partrenkė ant žemės ir smogė kirviu į galvą.
Išeidami smurtautojai vieną kirvį išmetė sodybos kieme, kitą, nuvalę ir sutvarkę,
ryte parnešė darbdaviui.

Medikai nebepadėjo

Krauju nutaškytas sienas bei nebejudantį J.Sruoginį pamačiusi kompanija išsigando
ir iškvietė greitąją pagalbą. Tačiau medikai padėti nebegalėjo. Vos pusvalandį pabuvęs
Reanimacijos skyriuje, taip ir neatgavęs sąmonės 44-erių vyras mirė. Abu įtariamieji
buvo suimti jau kitą dieną.

Ekspertai nustatė, jog J.Sruoginiui rankomis, kojomis bei kirviu buvo suduoti ne
mažiau 22 smūgiai. Jo kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis bei nubrozdinimais, lūžęs
kairys stipinkaulis, trūkę inkstai. Lūžę šonkauliai pradūrė krūtinplėvę bei plaučius, dėl
to prasidėjo vidinis kraujavimas. Pateiktose išvadose teigiama, jog J.Sruoginis buvo tik
lengvai girtas, tad dėl daugybės sužalojimų galėjo kęsti didelį skausmą.

Kaltę pripažino iš dalies

Abu žmogžudyste kaltinami vyrai savo kaltę pripažino tik iš dalies. A.Vaičiūnas
tvirtino kirviu sudavęs ne daugiau kaip tris smūgius. Jis neva išsigandęs, kai apkaltintas telefono vagyste J.Sruoginis įkišo ranką kišenėn. Tuomet A.Vaičiūnas pamanęs, jog
nusikaltėlio praeitimi garsėjęs vyras kišenėje ieško peilio. Sugyventinės apibūdintas kaip
ūmaus būdo, 6 klases tebaigęs M.Petravičius tyrėjams tvirtino kirviu net nekirtęs, tik
porą kartų spyręs nukentėjusiajam į krūtinę.

Teismo psichiatrijos ekspertai A.Vaičiūną ir M.Petravičių pripažino psichiškai sveikais
ir žudynių metu galėjusiais suvokti pavojingą savo veiksmų esmę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių jų veikloje nenustatyta.