Didžiausias pavojus – nelegalūs tarpininkai

Paskelbė:

Paskelbta:

2006-09-01

Išvykstantiems dirbti į užsienį lietuviams daugiausia problemų kyla dėl nepakankamo pasirengimo gyventi ir dirbti kitoje šalyje. Didžiausias pavojus – nelegalūs įdarbinimo tarpininkai.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje
tik turėdamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas. Teisėtai savo
veiklą vykdančių privačių agentūrų sąrašą galima rasti ministerijos svetainėje (www.socmin.lt), tokią informaciją galima gauti ir paskambinus į ministeriją, visose teritorinėse
darbo biržose.

Šiuo metu šalyje veikia 60 įmonių, turinčių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
išduotas licencijas tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje. Daugiausia licencijų
išduota tarpininkauti įdarbinant Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kipre. 2005 m. įdarbinimo tarpininkavimo įmonės užsienyje įdarbino per 2 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų
daugiausia asmenų buvo įdarbinta Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje.

Per šių metų septynis mėnesius, pasinaudoję licencijas turinčių įmonių paslaugomis,
užsienyje įsidarbino beveik 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia jų įdarbinta Jungtinėje Karalystėje ir Graikijoje, kiek mažiau Norvegijoje ir Airijoje.

Susiradus legalų darbą, reikia turėti tinkamus dokumentus (gyvenimo aprašymą,
diplomų kopijas, kt.), mokėti užsienio kalbą.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, nepakankamas
mūsų piliečių pasirengimas dirbti užsienyje yra viena didžiausių problemų. Jokių teisinių
ar kitokių kliūčių nėra. Jei žmogus atvyksta pasiruošęs, žinodamas, kur ir ką jis dirbs,
kur gyvens, tuomet jokių nesklandumų nekyla – diplomai ir kvalifikacija pripažįstama,
mūsų žmonėms suteikiamos visos garantijos, kaip ir bet kuriam Europos Sąjungos piliečiui.
Tačiau dalis lietuvių atvyksta pasitikėję nelegaliais tarpininkais arba išvis neįsivaizduodami, kur dirbs, kur gyvens, nemokėdami kalbos. Tokie žmonės atsiduria gatvėje arba
dirba patį juodžiausią darbą, yra diskriminuojami.

Europos Komisijos iniciatyva visose ES valstybių darbo biržose dirba EURES patarėjai.
Jie yra pasirengę suteikti nemokamą profesionalią informaciją apie gyvenimo ir darbo
sąlygas šiose šalyse.

EURES patarėjai darbdaviams, darbuotojams ir asmenims, norintiems išvykti gyventi
ir dirbti į ES/EEE valstybes, teikia informaciją apie darbuotojų paieškos galimybes,
gyvenimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, darbo paieškos sąlygas, mokesčių sistemas,
diplomų bei kvalifikacijų pripažinimą ES/EEE valstybėse, supažindina su Lietuvos darbo
biržos internetiniu puslapiu EURES – Lietuva, (www.ldb.lt/eures), Europos Komisijos
EURES portalu eures.europa.eu, kuriame galima užregistruoti savo gyvenimo aprašymą
(CV) bei peržiūrėti darbo pasiūlymus, kurių šiuo metu yra daugiau nei devyni šimtai
tūkstančių.

Lietuvos darbo birža taip pat pati nemokamai tarpininkauja respublikos piliečiams ir
nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje.

Šiuo metu Lietuvai, kaip ir kitoms 7 naujosioms ES valstybėms narėms, savo darbo
rinką yra atvėrusios Airija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė,
Portugalija, Suomija ir Švedija, todėl Lietuvos piliečiai gali laisvai įsidarbinti jau 9
Europos ekonominės erdvės valstybėse iš 28 (25 ES valstybės narės, Norvegija, Islandija,
Lichtenšteinas). Kitos valstybės narės taiko tik nedidelius ribojimus, t.y. nors ir reikalauja
įsigyti leidimą dirbti, bet tik siekdamos išvengti darbuotojų teisių į tinkamas darbo
sąlygas ir atlyginimą pažeidimo bei jautrių darbo rinkos sektorių apsaugojimo. Todėl
praktiškai tik Vokietija ir Austrija taiko griežtus patekimo į jų darbo rinkas reikalavimus.