Klausiate – atsakome

Gali tekti mokėti
sutuoktinio skolas

Antstoliams dažnai pateikiamas klausimas: „Ar antstolis gali vieno sutuoktinio skolas
išieškoti iš kito sutuoktinio lėšų?“

Į klausimą atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga KARALIENĖ.

Prisiminkime vestuvių dieną duodamus jaunųjų įžadus būti ištikimais vienas kitam
džiaugsme ir varge. Ar sutuoktinį prispaudusios skolos yra toks vargas, kuriame mes jam
nepadėsime?

Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito lėšų, jeigu šios lėšos nėra
asmeninė žmogaus nuosavybė.

Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnį pripažįstamas iki
santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių
negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti
išieškomos.

Tačiau antstoliai dėl nemokaus sutuoktinio skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį
šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Kaip bebūtų
apmaudu dirbantiems žmonėms, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo
užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Bendrąja
nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnį taip pat pripažįstamas vieno ar abiejų sutuoktinių
vardu po santuokos įgytas turtas, pajamos, gautos iš asmeninio turto, pajamos, gautos iš
abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, po santuokos sudarymo
gautos verslo pajamos, taip pat ir pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties
išmokos.

Todėl žmonės neturėtų labai stebėtis, kad kartais tenka atlyginti sutuoktiniui paskirtą
baudą už kelių eismo taisyklių arba kitokį administracinį teisės pažeidimą. Dažniausiai
tokia nemaloni našta tenka moterims.

Kodėl taip atsitinka? Jeigu pažeidėjas pats nesumoka baudos per įstatyme nustatytą
terminą, pradedamas priverstinio išieškojimo procesas. Neradę pažeidėjui priklausiančių
lėšų ar turto, antstoliai atlieka abiejų sutuoktinių turtinės padėties patikrinimą, siųsdami
užklausas bankams bei turto registrams. Įstatymas įtvirtina, kad, aprašius visą bendrą
sutuoktinių turtą, teisine tvarka nustatoma konkrečiam skolininkui tenkanti šio turto
dalis. Tais atvejais, kai pažeidėjas nedirba ir neturi išieškojimui tinkamo turto, skola gali
būti dengiama iš jo sutuoktinio pajamų ar bankuose laikomų piniginių lėšų.

Skolininkų žmonos dažnai priekaištauja, kad, areštuodami jų sąskaitas, antstoliai neva
baudžia moteris už vyrų padarytus pažeidimus. Taip nėra – vienas sutuoktinis nėra
atsakingas už kitam tenkančios prievolės, t.y. baudos, įvykdymą. Šios prievolės dėl
santuokos netampa bendromis. Jeigu vyras geruoju nesumokės baudos, moteriai tikrai
neteks už jį atlikti viešųjų darbų.

Tačiau, kai kalbame apie sutuoktinių turtą, turime prisiminti, kad jis yra bendras tol,
kol nepadalijamas teisine tvarka. Pagal šį principą vyrui priklauso dalis moters darbo
pajamų ir atvirkščiai. Kai iš tokių pajamų išieškoma sutuoktiniui paskirta bauda,
laikoma, kad ji išieškoma iš jam tenkančios kito sutuoktinio atlyginimo dalies.
Pagal CK 3.110 straipsnį iš bendro turto negali būti tenkinamos tik tos sutuoktinių
prievolės, kurios atsirado anksčiau, negu buvo įregistruota santuoka.

Tad jeigu sutuoktiniai, vestuvių dieną pasižadėdami vienas kitam amžiną ištikimybę
džiaugsme ir varge, vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių našta, jie turėtų iš anksto
nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Tokia sutartis gali būti sudaroma
ne tik vedybų metu, bet ir vėliau.

Tačiau yra ir tokių prievolių, kurios po santuokos tampa bendromis. Tai prievolės,
susijusios su bendro turto tvarkymu, šeimos namų ūkio išlaikymu, teismo išlaidų atlyginimu bylinėjantis dėl šeimos interesų ir kt. Visas bendrų prievolių rūšis apibrėžia CK 3.109
straipsnis.

Pavyzdžiui, abu sutuoktiniai vienodai atsakingi už prievoles mokėti komunalinius
mokesčius net ir tais atvejais, kai sutartis su elektros energijos ar šilumos tiekėjais sudaro
tik vienas jų. Jeigu susikaupia nesumokėtų mokesčių skolos, jos išieškomos iš abiejų
sutuoktinių turto.

Paaiškinimai, kad sutartis pasirašęs sutuoktinis minėtame bute nebegyvena, skolų
nepanaikina ir teisine prasme nieko nekeičia. Geriausia išeitis tokiu atveju – sutuoktiniams susitarti, kaip atlyginti bendras skolas. Jeigu tai nepavyksta, skolininkus gali
prislėgti dar didesni nuostoliai, nes sprendimų vykdymo išlaidos, pradėjus teismines
procedūras dėl turto ir skolų padalijimo, smarkiai padidėja.