Beveik pusė vadovų Lietuvoje – moterys

Lietuva yra viena iš
pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal moterų vadovių dalį

Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2005 m. 43 procentai visų vadovų (įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų) buvo moterys.

Moterų vadovių daugiau tik Latvijoje – 44 (Europos Sąjungos valstybėse – 32 procentai).
Didėja moterų ir vyrų užimtumo lygis. 15–64 m. amžiaus moterų užimtumo lygis per
metus išaugo nuo 57,8 procento 2004 m. iki 59,4 procento 2005 m. Vyrų atitinkamai – nuo
64,6 iki 66 procentų. Moterų nedarbo lygis buvo 8,3 procento, t. y. šiek tiek aukštesnis negu
vyrų (8,2 procento). Mažiausias moterų nedarbo lygis buvo Airijoje (4 procentai), Jungtinėje Karalystėje (5 procentai), didžiausias – Lenkijoje (19 procentų), Slovakijoje (17 procentų). Vyrų mažiausias nedarbo lygis buvo Airijoje, Kipre, Nyderlanduose – (4 procentai).

2005 m. moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1230 litų ir buvo 17,6 procento mažesnis negu vyrų (1493 litai). 2005 m.
moterų bruto darbo užmokestis padidėjo 10,8 procentų (vyrų – 9,3 procentų).

Du trečdaliai studentų aukštosiose
mokyklose – merginos

2005–2006 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 60 procentų merginų
ir 40 procentų vaikinų. Merginos sudarė 89 procentus studijuojančių socialines paslaugas,
81 proc. – sveikatos priežiūrą, 76 proc. – pedagogiką, 69 proc. – verslą ir administravimą.
Daugiau vaikinų studijavo transporto paslaugas – 90 proc., inžineriją – 85 proc., kompiuteriją – 82 proc., architektūrą ir statybą – 68 proc.

Dauguma (88 procentai) bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų buvo moterys. Profesinėse mokyklose dirbo 67 procentai, kolegijose – 70 procentų moterų, universitetuose didesnė
dalis vyrų – 53 procentai. Apie pusę tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje,
sudarė moterys, o tarp habilituotų daktarų jų buvo tik 15 procentų.

Lietuvoje moterys gyvena 12 metų ilgiau nei vyrai

2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1817 tūkst. moterų ir 1587 tūkst. vyrų. Moterys
sudarė 53,4 procentų visų gyventojų, 1000-iui vyrų teko 1145 moterys.

Moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė – 77 metai, vyrų – 65 metai. Tai didžiausias
skirtumas Europos Sąjungoje. Mažiausias skirtumas Maltoje – 4 metai, Švedijoje – 5
metai. Estijoje moterys gyvena 11 metų ilgiau, Latvijoje – 10, Vengrijoje – 8.

2005 m. susituokė 19,9 tūkst. porų. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: vidutinis
pirmą kartą besituokiančių moterų amžius – 25 metai, vyrų – 27 metai (2000 m. atitinkamai – 24 ir 26). Vidutinis moters amžius, tuokiantis pirmą kartą, Danijoje, Švedijoje – 31
metai. Jauniausios nuotakos Lenkijoje – 24 metų, Latvijoje, Slovakijoje – 25 metų.

Daugiau vyrų negu moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir
kitų išvengiamų mirčių, o ypač dėl savižudybių. 2005 m. 100 000-ių moterų teko 68
mirusios dėl minėtų mirties priežasčių (iš jų – 13 nusižudžiusių), 100 000-ių vyrų – 271 (iš jų
– 68 savižudžiai).

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005
m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 20,5 tūkst. moterų ir 32,1 tūkst. vyrų (2004 m.
atitinkamai – 21,6 ir 32,4). Iš 1000-io nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukomis
tapo 11 moterų, 20 vyrų.

Kasdien teisėsaugos
institucijos užregistruoja daugiau nei vieną smurto atvejį šeimoje

Buvo nužudytos 134 moterys ir 327 vyrai (2004 m. atitinkamai – 130 ir 228). Sunkius
sveikatos sutrikdymus patyrė 63 moterys ir 299 vyrai (2004 m. atitinkamai – 62 ir 311).
2005 m. nuo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio nukentėjo apie 500 moterų. Užregistruojama daug seksualinės prievartos atvejų – 2005 m. tokią prievartą patyrė 418 moterų ir
25 vyrai.

Dalia AMBROZAITIENĖ

Statistikos departamento
generalinio direktoriaus
pavaduotoja