Mažučių šaltinėliui reikia pagalbos ir žmonių talkos

Birutė NENĖNIENĖ

Praėjusią savaitę pradėtas remontuoti Mažučių šaltinėlis.

Pasisemti šio šaltinėlio vandens važiuoja vilkaviškiečiai ir žmonės iš tolimesnių vietovių. Dažną dieną čia sutiksi kauniečių, marijampoliečių, net panevėžiečių ar dar iš toliau atvykusių. Vieniems užtenka buteliuko, kiti vežasi dešimčių litrų talpos indus. Vieni sako ir tiki, jog šaltinėlio vanduo stebuklingas ir pagydo ar palenvina įvairias negalias, kiti įsitikinę, jog tyras žemės gelmių vanduo ilgai stovi, nekeisdamas skonio ir spalvos.

Tačiau pastaruoju metu šaltinėlio srovė yra labai silpna. Be to, toliau nuo koplytėlės įrengto šulinėlio įtvirtinimai vos laikėsi ir kiekvienu momentu grėsė nelaimė. Dėl to sunerimę laikraščio skaitytojai skambino į redakciją.

Avarinę situaciją dar prieš Žolinę pamatė pravažiuojantys maldininkai ir kreipėsi į naująjį Alksnėnų parapijos kleboną kunigą Arūną Simonavičių, prašydami taisyti padėtį, dėl to paliko savo auką.

Neseniai praūžusios liūtys dar daugiau išplovė pairusius cementinius įtvirtinimus, tad tereikėjo į
šulinėlio bokštelį neatsargiai stipriau atsiremti, kad įvyktų nepataisoma nelaimė.

Praeitos savaitės pabaigoje klebonas A.Simonavičius paprašė meistro išgriauti avarinį statinį. Apie
numatomą nedidelį remontą pranešė per sekmadienio šv. Mišias, kad parapijiečiai negalvotų, jog
kažkas šventą vietą išniekino. Tačiau žinia pasiekė ne visus, todėl savaitės pradžioje atvykusieji į
Mažučius stebėjosi šulinuko vietoje radę griuvėsius.

Kunigas A.Simonavičius paaiškino, jog artimiausiu metu ši vieta bus tvarkoma ir truputį rekonstruojama, tik reikia didesnės žmonių pagalbos, patarimo, tiesiog talkos.

Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, kurio vadovaujamos seniūnijos valdose yra Mažučių šaltinėlis,
kalbėjo, jog šaltinėlio ir koplytėlės teritorija yra privati žemė, ir susiklosčiusios padėties jis nežinojęs. Seniūnas neatsisakė suteikti reikalingą pagalbą, žadėjo avarinę situaciją aptarti su klebonu.
Tačiau V.Judickas laikėsi nuomonės, jog tvarkant šią vietą daugiau iniciatyvos turėtų rodyti bažnyčios bendruomenė.

Nuo seno tikinčiųjų būreliai renkasi į Mažučius garbinti Dievo Motinos Marijos. Daugiau nei dešimtmetį prie koplytėlės veda koplytstulpių, žyminčių septynis Marijos skausmus ir septynis
džiaugsmus, takas. Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, 10 valandą, koplytėlėje aukojamos šv.
Mišios. Kada koplytėlė būna atrakinta, žmonės vandens gali prisisemti iš jos viduje kunkuliuojančio
šulinuko, nes prie koplytėlės sienos įtvirtinti kranai seniai nusukioti ir vanduo iš ten neteka.

Ši maldininkų traukos vieta kartkartėmis nušienaujama, žydi pasodintos gėlės, atsiranda pamerktų
žiedų, žvakių, net įtvirtinta keletas nedidelių kryžių įvairioms lankytojų intencijoms priminti.

Į šią dvasinės ramybės oazę nuo Vilkaviškio–Pilviškių plento veda pažvyruotas, bet kažin ar kada
greideriuotas, todėl gerokai duobėtas kelias, pati teritorija išvažinėta, nėra nė vieno suolelio.

Paupio žolėse ir krūmuose tikriausiai nesimėtytų plastikiniai buteliai, polietileno gabalai ir kitokios
atliekos, jei čia kada nors būtų buvusi įrengta vieta šiukšlėms. Galima sudegti iš gėdos, kai į Mažučius gausiai atvykstantiems žmonėms negali pasakyti, kur rasti tą vietą, į kurią karalius pėsčias
vaikšto, – ją atstoja krūmai.