Nuostolių pridaro žvėrys ir prasta melioracija

Liaudies išmintis byloja: kas per daug, tas nesveika. Kad ne tik žmogaus elgesyje, bet ir
gamtoje kraštutinumai neatneša nieko gero, teko įsitikinti ir bulvių augintojams.
Ankstyvųjų veislių šakniagumbiai dideli neužaugo dėl sausros, o vėlyvąsias prigirdė be
saiko pylęs lietus.

Stambūs bulvių augintojai

Ramoniškiečių Alvytės ir Eugenijaus Valuckų ūkis bene stambiausias iš visų bulvių
augintojų rajone. Kartu su sūnumi Nauriu šeima dirba per 800 hektarų žemės. Šiais
metais 200 ha buvo apsėta vasariniais rapsais, žieminiai visi žuvo. Dar 200 ha užėmė
žieminiai kviečiai, vasariniams buvo skirta 40 ha. Dvidešimtyje hektarų dar auga
cukriniai runkeliai, šiais metais pirmą kartą 30 ha apsėta miežiais. 40 ha stambiais
„šepečiais“ stiebiasi kukurūzų burbuolės.

Bulvės, kaip ir praeitais metais, Valuckų ūkyje užima per 100 hektarų plotą. Iš viso
rajone yra apie dešimt ūkininkų, kurie šiais metais pasodino 834 ha bulvių.

Po bulviakasio – į Turkiją

Šiomis dienomis Ramoniškių kaimo ūkininkai jau baigė nukasti du trečdalius pasodintų bulvių. Jei dangus vėl „nepravirks“, pabaigtuvės numatytos spalio 5 dieną. Jas šeima
ruošiasi atšvęsti ypatingai – tą dieną užsakyti lėktuvo bilietai į Turkiją.

Apie 30 hektarų nenukastų bulvių liko daugiausia lomose, kur po lietų ilgai stovėjo
vanduo ir neįmanoma buvo įvažiuoti. Dabar čia jau burzgia du naujutėliai, blizgantys,
kaip Valuckai vadina, „sapardiniai“ bulvių kasimo kombainai. Ryškiaspalvės jų kabinos
tuštėjančiuose laukuose matyti iš tolo ir traukia pravažiuojančių akį.

Net ir mažiausiame bulvių augintojų ūkyje tradicinio bulviakasio su besilankstančiais
talkininkais ir po laukus tarsi šaškės išrikiuotais puspilniais maišais jau nepamatysi.
Ūkininkai turi kasimo kombainus, tik ne visi – naujus, blizgančius, su lietaus ir vėjo
neperkošiamomis palapinėmis virš transporterio (kad jaukiau būtų dirbti rūšiuotojams).
Rankomis šias lietuvių mėgstamas daržoves kasa jau tik savo poreikiams jas auginantys.
Su naujoviška technika per dieną nukasamas apie 5 ha bulvių plotas. Pasak A.Valuckienės, daug kas priklauso nuo dirvos. Vienur kombainas važiuoja greičiau, kitur vos
juda.

Tikroji bulvių gerbėja

Kaip ir visoje respublikoje, ankstyvų bulvių derlius nuėjo perniek dėl sausros. Dvylika
metų bulves auginantys Valuckai sako, kad be drėgmės bulvė neauga. Štai jų pamėgta
ankstyvųjų bulvių veislė „Solist“ užaugo labai prastai ir prekybai netinka. Teko pasilikti
sėklai.O lomose, kur buvo drėgniau, šitos veislės bulvės atrodė puikiai. Pati prie transporterio buvusi Alvytė Valuckienė sakė, kad teko juostą net prilaikyti, kad nekristų bulvės,
tiek jų buvo daug.

– Pamatytumėt, koks grožis, – širdingai pasakojo ūkininkė. – Visos kaip viena, lyg
surūšiuotos. Net širdį suspaudė pagalvojus, kad jų tokių užaugo tik keli „plekučiai“
drėgnose lomelėse.

Gerų bulvių tik duok

Valuckai sako, kad šiais metais neteko gal daugiau nei pusės bulvių derliaus. Ūkininkai
jau kreipėsi į seniūniją dėl nustolių atlyginimo. Galutinį rezultatą ramoniškiečiai sakė
žinosiantys, kai suveš visą bulvių derlių.

– Turim modernias talpyklas su įrengta šiuolaikine ventiliacija, – pasakojo ūkininkai.
Jose telpa 2 tūkstančiai tonų šakniagumbių. – Taigi bulvių sandėliuoti nebijome.
Praeitais metais Valuckų ūkyje užauginta ir realizuota per 4 tūkstančius tonų.

– Jei gera kokybė, ir kaina būna atitinkama, ir paklausa yra, – dėstė A.Valuckienė. –
Kiek bulvių beužauginčiau – penkis ar aštuonis tūkstančius tonų, visada jų pritrūkstu.
Populiarumo joms nestinga.

Valuckai talpyklose saugo tik labai kokybiškas bulves. Derlių iš taip vadinamų
„rizikingų“ drėgnų laukų ūkininkai pila į konteinerius ir stengiasi kuo greičiau parduoti.
Pernykščiai metai „bulvininkams“ buvo labai geri, Valuckai savo saugyklas buvo
pripylę iki pat lubų. Šįmet jie abejoja, ar derlius užims bent pusę jam skirtos vietos.

Augina patikrintas veisles
Sėklos ūkininkai patys beveik neruošia. Kitiems metams jie pasilieka tik ypač patikusių
bulvių veislės. Antraisiais metais ją atnaujina pirkdami sėklą parduodančiose firmose.
Pasak ūkininkų, tada būna rami galva, nes bulvės bus be ligų, beicuotos, rūšiuotos,
paruoštos sodinti. Tokiais darbais Valuckai patys užsiimti neturi laiko.

Iš bulvių veislių ramoniškiečiai labiausiai vertina „Vinetą“. Šią veislę ūkininkai
atnaujinę jau keletą kartų. Mat šie gruoblėtaodžiai šakniagumbiai labai atsparūs ligoms
ir mechaniniams sužalojimams, išlaiko gerą išvaizdą ir skonį per žiemą, tad yra
populiarūs. Nors veislė nėra ypač derlinga, bet patikima, beveik visas derlius tinka
parduoti. Iš ankstyvųjų neblogai dar būtų užderėjusios „Adora“ veislės bulvės, bet jas per
sausrą užpuolė rauplės.

Girtuoklių dirbti nepriima

Valuckus galima vadinti stambiais darbdaviais. Darbymečiu pas juos triūsia per
trisdešimt aplinkinių gyventojų. Per dešimt žmonių ūkyje dirba nuolat. Ruošiamasi
priimti dar keletą.

Kaip sako darbininkai, pas šiuos ūkininkus galima užsidirbti, jei netingi. Ramoniškiečiai nedaro kiekvieno lauko pabaigtuvių, kaip pas mus įprasta nuo kolūkių laikų. Pati
būdama Ramoniškių kaimo bendruomenės pirmininke, Alvytė Valuckienė suorganizuoja
įvairių renginių, bet visos šventės vyksta tuomet, kai nėra darbų ir prieš akis daug poilsio
dienų.

– Koks jau ten darbininkas, jei ateina svirduliuodamas, raudonom akim, – sakė
ūkininkė. – Tokių dalykų darbe netoleruojame, pas mus dirba tik tie, kurie nori dirbti, o
šventėms turi būti savas laikas.

Tarsis su medžiotojais

Valuckai skundėsi, kad beveik penktadalį kukurūzų derliaus nuniokojo šernai. Ūkininkai kreipėsi į rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistus, kad šie įvertintų
padėtį. Už laukinių gyvūnų padarytus nuostolius turėtų atsakyti „Paežerių“ medžiotojų
būrelis, mat aplink – jų medžioklės plotai.

Su ūkininkais tartis buvo atvažiavęs būrelio vadovas Jonas Kasiliauskas. Ir medžiotojai, ir ūkininkai, atrodo, linkę susitarti taikiai. Valuckai sakė daug nereikalausią, tik
norintys, kad su jais būtų skaitomasi ir elgiamasi žmoniškai, tada ir kompromisą rasti
nesunku…

Norėtų melioratorių pagalbos

Labiau už kukurūzus knisančius šernus ūkininkus erzina netikusi laukų melioracija.
E.Valuckas sakė, kad žemesnėse vietose dar ir dabar neįmanoma įvažiuoti. Technika
tiesiog prasmenga ir ją vargiai ištraukia du traktoriai. Yra vietų, kur bulvės jau visiškai
sugadintos – virtusios tąsiu krakmolu. Tokių laukų – nemažai. Valuckai klausė žemės ūkio
specialistų, kaip galima būtų sužinoti, kur eina melioracijos trasos, kad galėtų atkasti ir
sutvarkyti. Darbus ūkininkai sakė atliksiantys patys ir nereikalausiantys jokių kompensacijų – atlygis jiems bus išgelbėta nemaža dalis derliaus.

– Juk melioratoriai turi planus, kur kas paklota, galėtų bent atvažiuoti parodyti, kur
taisyti, nes patiems ieškoti – neįmanoma, – aiškino A.Valuckienė. – Bandėm tvarkyti
savarankiškai – teko išknisti pusę lauko.

Kai prižiūri valstybė

Valuckai piktinosi ir laukų neprižiūrinčiais ūkininkais, kurių piktžolės „keliauja“ ir į
jų prižiūrėtus laukus.

Ramoniškiečiams ūkininkauti nepadeda ir užžėlę kanalai, neleidžiantys nutekėti
vandenims iš laukų. Valstybės priežiūroje esantys grioviai iš tikrųjų likę be jokios
priežiūros. Pasak E.Valucko, vieną šalia savo laukų jis valęs su ekskavatoriumi gal kokį
pusdienį. Tada iškasęs didžiulį gumulą medžių šaknų.

– Smagu buvo, kai pasigirdo vandens gurgėjimas, – džiaugėsi ūkininkas.

Goda PAUKŠTYTĖ