Dviratininkai saugumu kelyje turi rūpintis patys

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors šiemet eismo įvykiuose nukentėjo kur kas mažiau dviratininkų nei pernai, jau prasidedantis tamsių rytų ir vakarų sezonas kelia nerimą eismo saugumu rajono keliuose besirūpinantiems pareigūnams.

Liūdna statistika

Avarijų, kurių kaltininkais tampa dviratininkai, pasekmės paprastai būna labai skaudžios. Šiemet jau įvyko 9 avarijos, kurių kaltininkai – dviratininkai, penki iš jų buvo sužaloti.

Pernai įvyko 15 avarijų, kuriose buvo kliudyti dviratininkai, 13 iš jų – sužeisti. Dažnai dėl kelyje kliudyto dviratininko kaltas būna ir automobilio vairuotojas, tačiau visgi tokios avarijos pasekmės skaudesnės būna dviratininkui.

Vien rugsėjį nukentėjo du dviračiais važiavę rajono gyventojai.

Kaltas prastas
matomumas

Anot Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko Vinco Naviko, pastarieji įvykiai rodo tendenciją, kad jau prasideda avarijų su dviratininkais sezonas. Pailgėjęs tamsusis paros metas, ūkanoti rudeniški orai turi didelės įtakos matomumui.

To dažnai neįvertina dviratininkai. Jie net neįsivaizduoja, kad automobilio vairuotojas gali nepastebėti kelkraščiu dviratį minančio žmogaus.

– Prasilenkiant automobiliams, kai vairuotojai vienas kitą apakina šviesomis, dviratininkas lieka nematymo zonoje, – aiškino V.Navikas. – Dažniausiai dviratininkai formaliai vertina Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nesirūpina savo saugumu.

Ne dėl policijos

Anot Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko, žmonės turėtų suprasti, kad nepakanka ant dviratės transporto priemonės pritaisyti bet kokį atšvaitą vien tam, kad „nesikabintų“ policija. Kiekvienas eismo dalyvis turi rūpintis savo saugumu, kad jis būtų matomas kelyje.

Pareigūnai nuolat organizuoja reidus, stabdo dviratininkus ir reikalauja, kad jų transporto priemonė atitiktų Kelių eismo taisyklių keliamus reikalavimus.

Dažnai žmonės teisinasi, rodo į keliolikos metų senumo mažą, ištrupėjusį ar išvis praradusį savo funkciją atšvaitą ir tikina nepažeidžią taisyklių. Jie nesuvokia, kad gero, šviesą atspindinčio atšvaito reikia ne policininkui, o paties dviratininko saugumui.

Nepaiso taisyklių

Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas patarė dviratininkams patiems sekti situaciją kelyje.

– Jei važiuodamas tamsiu paros metu ar prietemoje dviratininkas mato, kad iš abiejų pusių atvažiuoja automobiliai įjungtomis šviesomis, turėtų pasitraukti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, – aiškino V.Navikas. – Tada automobilių prasilenkimo momentu, net jei liktų nepastebėtas, dviratininkas galėtų išvengti nelaimės.

Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad dviratininkas važiuotų kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, tačiau dviratininkai to nepaiso. Dažnas dar vadovaujasi seniau galiojusiomis eismo taisyklėmis, kurios dviratininkams leido važiuoti 1 m atstumu nuo kelkraščio.

Nelinkę bausti

Anot pareigūnų, dviratininkai avarijas sukelia ne tik tamsoje. Mat jie dažnai nepaiso ir kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Ko gero, kiekvienam vairuotojui, važiavusiam paskui dviratininką, teko patirti, kaip šis, neparodęs posūkio, ramiai pasuka kita kryptimi. Sankryžose, kur eismas intensyvus, taisyklės reikalauja dviratę transporto priemonę persivesti ir, be abejo, paisyti šviesoforo signalų. Tačiau dviratininkai dažnai vadovaujasi ne taisyklėmis, o savo nuovoka.

Kelių patruliai netrukus pradės reidus, kurių metu tikrins, kaip dviratininkai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Ypač bus kreipiamas dėmesys į šviesą atspindinčius ir dviračio matumumą kelyje garantuojančius prietaisus. Anot V.Naviko, pareigūnai nelinkę bausti, nes supranta, jog dviračiais važinėja vyresnio amžiaus bei skurdžiau gyvenantys žmonės, kuriems dažnai ši transporto priemonė reikalinga nuvykti į ganyklą pas gyvulius. Tačiau policininkai griežtai reikalaus, kad prie dviračio būtų pritvirtinti atšvaitai (gale – raudonas, šonuose – oranžiniai) bei priekyje degtų kelią apšviečiantis žibintas.

Pastebės laiku

Didelės reikšmės dviratiniko saugumui turi drabužiai. Tamsoje jis turėtų vilkėti šviesius ar ryškių spalvų rūbus, dar geriau, jei ant jų būtų pritvirtinta specialių lipdukų, šviesą atspindinčios medžiagos, prisegta atšvaitų. Parduotuvėse galima įsigyti net šviesą atspindinčių liemenių, su kuriomis dviratininkai taptų saugesni. Tokių priemonių turėtų imtis ir tamsiu paros metu neapšviestuose kelio ruožuose vaikščiojantys pėstieji, važnyčiotojai.

Pėstįjį ar dviratininką su atšvaitu, važiuodamas įjungtomis ilgosiomis automobilio šviesomis, vairuotojas pastebi iki jo likus 250–300 m., trumposiomis – apie 150 m. Jei atšvaitų nėra, kliūtį vairuotojas pastebės tik likus 50–100 metrų. Esant dideliam greičiui, mašiną vargiai bebus įmanoma sustabdyti laiku.

Sulaukė priekaištų

Pernai kelių eismo priežiūros pareigūnai organizavo akciją, prašė verslininkų pagalbos ir atšvaitus dviratininkams dalijo veltui.

– Žmonės ne visuomet supranta geranoriškumą, – apgailestavo V.Navikas. – Sulaukėme aibės priekaištų, kai atšvaitų pakako ne visiems. Žmonės sunkiai įsisąmonina, kad savo saugumu turėtų rūpintis patys, o ne policija ar kitos tarnybos.

Šiemet pareigūnai taip pat ketina prašyti verslininkų pagalbos ir organizuoti panašias akcijas.