Vaikai negali būti palikti likimo valiai

Birutė NENĖNIENĖ

Šiomis dienomis Vaiko teisių apsaugos tarnyba renka informaciją, kiek yra mokyklą nelankančių vaikų, kiek su tėvais išvykusių į užsienį, kiek vaikų, tėvams išvykus į užsienį uždarbiauti, liko Lietuvoje su seneliais ar kitais artimaisiais.

Dokumentai vaiko labui

„Rajone pasitaiko nemažai atvejų, kai abu nepilnamečio tėvai arba vienintelis iš jo turimų tėvų laikinai išvyksta iš Lietuvos dirbti į kitą valstybę, o vaikas paliekamas kito asmens (giminaičio, draugo, kaimyno ar pan.) priežiūrai. Juridiškai vaikas lieka be globėjo. Tokiu atveju vaiko tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl laikinosios globos vaikui nustatymo“, – sakė Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Danutė Viltrakienė.

Ji paaiškino, jog vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 403 (Žin.,2002, Nr. 35-1275; Nr. 84-3836) 8 punktu, vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, laikinai išvykdami gyventi bei dirbti į užsienį ir palikdami savo nepilnamečius vaikus Lietuvoje gyventi ir mokytis, Vaiko teisių apsaugos tarnybai turi pateikti atitinkamus dokumentus.

Pirmiausia reikia pateikti tėvų rašytinį prašymą, adresuotą fiziniam asmeniui, kurio priežiūrai jų bendru susitarimu yra paliekami vaikai. Prašyme turi būti įrašyta tėvų gyvenamoji vieta užsienio valstybėje, nurodyti kontaktiniai telefonai, tėvų įsipareigojimai garantuoti vaiko išlaikymą, nurodytas fizinio asmens, kuriam pavedama vaiko priežiūra, asmens kodas, adresas, kontaktinis telefonas, vaikų gyvenamoji vieta, terminas, iki kada suteikiami įgaliojimai prižiūrėti vaiką (-us). Taip pat reikalingas sutinkančio globoti asmens rašytinis sutikimas globoti (rūpintis ) vaikais, paso kopija, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos pažymėjimas. Jeigu perimami globoti vyresni kaip šešiolikos metų vaikai, reikalingas jų pačių rašytas sutikimas.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė sakė, jog ir anksčiau tarp jų įstaigos ir į užsienį išvykstančių tėvų bei vaikus apsiimančių pagloboti artimųjų galiojo žodiniai susitarimai. Rūpestingesni tėvai, prieš išvažiuodami uždarbiauti, parašydavo sutikimą, kuriam žmogui patiki, reikalui esant, rūpintis vaiko sveikatos būkle, kitais reikalais.

Į užsienį uždarbiauti išvykusių tėvų paliktų vaikų globa – naujas reiškinys. Už tokią globą nei dabar, nei ateityje valstybė nenumačiusi mokėti globos išmokos. Vaikus privalo išlaikyti tėvai arba esantis vienas iš tėvų.

Trūksta globėjų

Lietuvoje gyvenantys, bet dėl įvairių priežasčių netekę savo tėvų globos vaikai dažnai veltui ilgisi šilto ir jaukaus namų židinio.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šiuo metu šeimose globojami tėvų globos netekę 172 vaikai, juos priglaudusios 115 šeimų. „Ne vien mūsų rajone, bet visoje Lietuvoje kasmet vis mažiau atsiranda šeimų, pageidaujančių priglausti svetimus vaikus. Jei prieš trejus metus to panoro dešimt rajono šeimų, tai 2004 metais – penkios, 2005-aisiais – keturios, šiemet dar neatsirado nė vienos, norinčios globoti svetimus vaikus“, – sakė D.Viltrakienė.

Tai, kad svetimų žmonių nevilioja kas mėnesį skiriama 500 litų globos pašalpa, pareigūnė aiškino tuo, jog baiminamasi atsakomybės, be to, reikia sugebėti svetimą vaiką mylėti, priglausti, auklėti.

Vaiko teisių apsaugos tarnybą džiugina tai, kad imdami globoti svetimus vaikus žmonės būna gerai įvertinę savo galimybes ir situaciją, pasvėrę tokio savo motyvuoto sprendimo privalumus. Jie aiškina, jog, užauginę ir išleidę savo vaikus, dar yra pajėgūs ir turi sąlygas džiaugsmo suteikti ir svetimiems. Kiti, tiesiog pamilę savų vaikų klegesį, nori pratęsti tėvystės džiaugsmą. Dar kitų širdis neleidžia nusisukti nuo nelaimingo vaiko.

Močiutės kreipiasi į teismą

Dažniausiai vaikus globoti imasi seneliai, dėdės, tetos, artimesni ar tolimesni giminaičiai. Būtų gražu, jei jų visų pageidaujama globa būtų grįsta humaniškais tikslais, vien iš meilės. „Tačiau baisiausia tai, kad, 2001 metais įsigaliojus naujojo Civilinio kodekso įstatymui, motinos vis dažniau kreipiasi į teismą, prašydamos apriboti motinystės teises savo dukroms“, – sakė D.Viltrakienė.

Iš savo ilgametės darbo praktikos pareigūnė pamena, jog anksčiau motinystės-tėvystės teisių atėmimo byla buvo įvykis šeimai, net prasigėrusios šeimos kovodavo už savo vaiką. Dabar padaugėjo atvejų, kai pačios motinos nesistengia padėti išsaugoti dukrų, sūnų šeimų, ištraukti iš girtavimo liūno, bet skuba su skundais ir pareiškimais, kad būtų apribotos pastarųjų motinystės-tėvystės teisės. Mat po to jos gali įsiforminti savo anūkų globėjomis ir iš valstybės kas mėnesį gauti po 500 litų.

Vaiko teisių apsaugos tarnybą neseniai suglumino beveik pilnametės mergaitės prašymas apriboti jos tėvams teises, kad ji, kaip našlaitė, toliau besimokydama galėtų gauti valstybės paramą. „Sveiku protu tai sunkiai suprantami reiškiniai, tai kartų tradicinio ryšio, žmogiškųjų vertybių praradimas“, – sakė D.Viltrakienė.