Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius ruošiasi žiemos apgulčiai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kai artimas žmogus atgula į ligos patalą, o saviškiai neturi galimybės jo slaugyti, vienintelė išeitis – ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Tačiau daugelis į sudėtingą situaciją patekusių artimųjų net nežino, kur reikėtų kreiptis, kad ligonis būtų slaugomas kvalifikuoto medicinos personalo.

Eilių nėra

Vilkaviškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja Diana Žebrauskienė sakė, jog ir jų skyriaus medikams dažnai skambina informacijos stokojantys žmonės. Daugelis įsivaizduoja, kad norintiems patekti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių reikia laukti didelėse eilėse, pristatyti begales dokumentų. Kiti nerimauja, kad gulėdami ligoninėje gali prarasti senatvės ar invalidumo pensiją.

– Visa tai – tik gandai, – aiškino skyriaus vedėja D.Žebrauskienė. – Mūsų skyriuje šiuo metu yra laisvų vietų, tad žmonėms, kuriems būtina slauga, jokių eilių laukti nereikia.

Siunčia šeimos gydytojas

Jeigu jums ar jūsų artimam žmogui reikalinga slauga, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jo siųstas pacientas be problemų bus paguldytas į ligoninę slaugai. Žinoma, jei šeimos gydytojas pripažins, kad ligoniui reikalinga tokia pagalba. Jo ligos turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijoje nustatytas indikacijas.

Tačiau solidaus amžiaus žmonės beveik visuomet turi ligų, kurios minėtas indikacijas atitinka.

– Dažnas senukas skundžiasi lėtiniu širdies, plaučių nepakankamumu, smegenų kraujotakos sutrikimais, – aiškino D.Žebrauskienė. – Slauga reikalinga ir vėžiu, kitomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, taip pat po įvairių traumų. Pacientai pas mus atkeliami ir iš kitų ligoninės skyrių.

Nuolatiniai „gyventojai“

Skyriuje guli ir sunkių pacientų, kurie negali vaikščioti, patys pasiimti maisto. Kiti nesiorientuoja, kur besantys, gali išeiti iš skyriaus, nuklysti. Juos reikia nuolat prižiūrėti, todėl nakčiai skyrius užrakinamas.

Kai kurie pacientai čia atvyksta kone kasmet. Jie ligoninėje išguli didžiausią per metus leistiną slaugos dienų skaičių (120 parų) ir laukia, kol prasidės kiti metai, kada jie galės vėl sugrįžti pas savomis tapusias medikes.

Kiti pacientai į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių patenka po buitinės traumos, kai lūžus kojai, dubens kaulams laikinai negali vaikščioti ir patys apsitarnauti. Pagiję jie išvyksta į namus ir slaugos personalo paslaugų jiems daugiau neprireikia.

Socialinės problemos

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje vietų pritrūksta tik šaltais žiemos mėnesiais. Tuomet vieniši seneliai, susirūpinę, kad neišgyvens atokiuose vienkiemiuose, nesugebės nueiti nusipirkti maisto ar parsinešti malkų, sugarma į ligoninės palatas. Vienišių peržiemojimu susirūpina ir dažnai aplankyti tėvų neišgalintys miestiečiai vaikai. Jie tiesiog priverčia senolius kreiptis į šeimos gydytojus ir gauti siuntimą. Tokiu metų laiku būna užimtos visos skyriaus lovos, kurių yra 51. Susidaro net eilės, o tuo nepatenkinti artimieji pretenzijas reiškia gydytojams. Tuomet medikai aiškina, jog skyrius nepajėgus išspręsti ir socialines kaimo žmonių problemas. Jeigu ligoniui reikalinga slauga, reikėtų nelaukti, kol prasidės žiemos sezono apgultis, o pacientą skyriun paguldyti jau dabar. Šiuo metu skyriuje guli po lygiai pacientų iš kaimo ir rajono miestelių.

Anot skyriaus vedėjos, daug žmonių įsivaizduoja, kad į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių gali patekti tik artimųjų neturintys žmonės. Tačiau šios aplinkybės jokios įtakos neturi. Jei pacientui reikalinga slauga, jis paslaugą gaus net gyvendamas gausioje šeimoje, turinčioje galimybes ligonį slaugyti ir namuose.

Praranda pašalpą

Kartais artimieji slaugos reikalingą žmogų namuose laiko vien todėl, kad bijo prarasti pašalpą ar jo pensiją. Ir senatvės, ir invalidumo pensija ligoninėje gulinčiam pacientui mokama, ji niekur nedingsta. Vienintelė pašalpa, kurią artimieji iš Socialinės paramos skyriaus gauna už slaugomą visiškos negalios asmenį, nemokama tuo laikotarpiu, kai pacientas slaugomas ligoninėje.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjos D.Žebrauskienės nuomone, toks sprendimas nėra visiškai teisingas. Juk lėšų, skiriamų slaugai ligoninėje, nepakanka. Sauskelnėmis, kai kuriais vaistais, nebesikeliančiam pacientui slaugyti būtinomis priemonėmis tenka pasirūpinti ir ligonio artimiesiems. Medikamentai brangūs, todėl pašalpa tikrai būtų panaudota pagal paskirtį.

Kreipėsi į ministeriją

– Ligonių kasos parai vienam pacientui skiria vienas sauskelnes, – aiškino gydytoja D.Žebrauskienė. – Bet nevaikštančiam ligoniui to tikrai nepakanka, reikia net penkerių ar šešerių. Ne pirmo būtinumo vaistų nemokamai skirti taip pat negalime. „Komfortiniais“ vadinamų medikamentų tenka įsigyti pačiam pacientui. Jei žmogus neturi artimųjų ar šie neturi lėšų, susiduriame su problemomis.

Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja D.Grabauskienė sutiko, jog pašalpa nuolatinės slaugos poreikius turinčiam ligoniui turėtų būti mokama net ir gulint ligoninėje. Tačiau rajono Savivaldybės tarnautojai turi vadovautis galiojančiais įstatymais. D.Grabauskienė jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ministeriją prašydama atkreipti dėmesį į šią problemą ir pakeisti ar papildyti įstatymą. Tiek Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, tiek ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjos tikisi, kad Vyriausybė neliks abejinga sunkių ligonių poreikiams.