Gydytojų kabinetų apgultis skelbia peršalimo ligų sezono pradžią

Eglė KVIESULAITIENĖ

Rudeniškos, tamsios dienos kelia depresinę nuotaiką nervų ligomis linkusiems sirgti žmonėms, o subjurę orai beveik visiems atneša peršalimo ligų. Tad daugeliui rūpi, kaip ištverti mūsų organizmui pavojingą periodą, ką daryti, kad nesusirgtume, ir kaip elgtis, jei ligos visgi nepavyko išvengti.

Virusinės infekcijos

Medikai prasidėjusį rudens sezoną pajuto prieš porą savaičių. Tada pradėjo gausėti pacientų, sergančių peršalimo ligomis. Prie šeimos gydytojų kabinetų nutįso eilės karščiuojančių, sloguojančių, kosinčių žmonių, kuriems nebeužteko vien „naminio“ gydymo, o prireikė ir medikų konsultacijų.

Šeimos klinikos gydytoja Onutė Lazarenkienė sakė, jog šiuo metu žmones į ligos patalą guldo virusinės infekcijos. Jos pasireiškia labai įvairiai – kosuliu, sloga, galvos skausmais, karščiavimu.

– Mes savo organizme visuomet nešiojamės aibę virusų, bakterijų, jų pilna aplinkoje, – aiškino gydytoja O.Lazarenkienė. – Bet įprastomis sąlygomis virusai ir bakterijos ligos nesukelia. O kai susiklosto sąlygos, kurios išderina organizmo pusiausvyrą, pavyzdžiui, lietūs, vėjai, temperatūrų kaita, iki tol buvęs „nekaltas“ virusas sukelia ligą. Paprastos virusinės infekcijos pasireiškia karščiavimu, galvos, gerklės skausmais. Daug „piktesnis“ – adeno virusas. Juo susirgusiems vaikams pakyla aukšta temperatūra, vargina skausmai, jie sunkiai serga, viduriuoja.

Nuo gripo – skiepai

Atskirai virusinių ligų grupei priskiriamas gripas, kurio epideminis laikas jau artėja. Tai liga, kuri itin linkusi komplikuotis ir gali sukelti labai sunkių sveikatos sutrikimų – akių, ausų, plaučių uždegimus ir net miokarditą (širdies raumens uždegimą), smegenų dangalų uždegimą. Sunkios komplikacijos gali baigtis paciento mirtimi. Kasmet šalyje pasitaiko keli sunkių gripo komplikacijų atvejai. Prieš keletą metų nuo sunkios gripo komplikacijos – ūmaus plaučių uždegimo – mūsų rajone mirė jauna moteris.

Tačiau gripo išvengti galime pasiskiepiję. Tam dabar pats tinkamiausias laikas. Reikia nepamiršti, jog skiepijimosi metu būtina būti visiškai sveikam. Jei sloguojate, karščiuojate ar ant lūpos išaugo herpes viruso sukeltos pūslelės, būtina palaukti, kol pasveiksite. Pasiskiepijus negaluojant, vakcina gali „nesuveikti“ – nesusidaryti imunitetas prieš gripo virusą.

Norintys skiepytis pirmiausia turėtų pranešti gydymo įstaigai, prie kurios yra prisirašę. Pasklidusi informacija apie Izraelyje nuo gripo vakcinos mirusius keturis pacientus gerokai išgąsdino ir sveikata besirūpinančius vilkaviškiečius. Nors informacija vėliau buvo paneigta, daugelis nerimauja dėl pagarsėjusios prancūziškos vakcinos. Rajono poliklinikose bei Šeimos klinikose skiepijama „Solvay“ firmos vakcina „Influvac“. Jos kaina kartu su suleidimo procedūra yra nuo 26,81 iki 28,14 Lt.

Kai kurios įstaigos skiepija daugumą darbuotojų, tad medikai gali atvykti į vietą. Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre įstaigoms skiepus galima užsisakyti pas vyr. slaugytoją – tel. 60 123 arba (8 612) 21 985, Šeimos klinikoje – tel. 20 192.

Pirmas vaistas – arbata

Elementarios peršalimo ligos turėtų praeiti per 4–7 dienas. Ne veltui liaudies išmintis sako, kad sloga negydoma praeina per savaitę, o gydoma – per septynias dienas. Sunegalavus reikėtų jokių stiprių medikamentų nevartoti, nebent išgerti tabletę nuo karščiavimo ar skausmo, jei tai neišvengiama. Gydytojai virusines infekcijas pataria gydyti arbatomis – čiobrelių, liepžiedžių, aviečių, kitomis liaudiškomis priemonėmis. Jei ligonis karščiuoja, organizmas netenka daug skysčių, kurių balansą būtina atstatyti.

Gydytoja jokiu būdu nepataria patiems gydytis antibiotikais. Be reikalo vartodami medikamentus galime padaryti žalos savo organizmui, juo labiau, kad antibiotikai virusų neveikia ir virusinių susirgimų negydo. Šie vaistai skiriami tada, kai ligos sukėlėjai yra bakterijos.

Nors ir nesunkiai sergantis žmogus turėtų pasisaugoti – laikytis tinkamo režimo, neperšalti. Reikia nepamiršti, jog virusinės ligos gali komplikuotis, infekcija leidžiasi žemyn į kvėpavimo takus ir gali sukelti sinusitą, gerklės, trachėjos, bronchų, balso stygų ir net plaučių uždegimus. Gydytoja O.Lazarenkienė aiškino, jog žmonės dažnai nekreipia dėmesio į lengvesnius negalavimus, neaukštą temperatūrą ir eina į darbą tikėdamiesi, jog liga praeis. Tačiau toks lengvabūdiškas požiūris pridaro daug bėdos. Ligai komplikavusis, tenka net gulti į ligoninę ir gydytis stipriais medikamentais.

Tinkamai rengtis

Tiems, kurie visą vasarą grūdinosi, rudens ligų greičiausiai pavyks išvengti. Anot O.Lazarenkienės, dabar grūdintis jau per vėlu, bet būtina dažniau būti gryname ore, sportuoti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nerūkyti, tinkamai maitintis ir rengtis.

Gydytojai šiurpą kelia mados besivaikančios paauglės bei merginos, šaltu oru vaikštančios apnuogintomis strėnomis, juosmeniu.

– Juk peršalus juosmenį galima susirgti inkstų, šlapimo takų, kiaušidžių, gimdos uždegimais, – baisėjosi medikė. – Nieko negali būti skaudžiau, kai po tokių ligų vėliau mergina nebegalės pastoti, tapti motina. Norėčiau, kad visos mamos atkreiptų dėmesį į tai, kaip rengiasi jų dukterys, neleistų pusnuogių į gatvę.

Gydytoja pasakojo, kad dažnai tenka pabarti ir suaugusias, net anūkų jau turinčias pacientes. Mat po sintetine palaidine jos nevilki apatinių natūralaus pluošto marškinėlių. Sintetika nesugeria prakaito, tad užtenka vėjui pūstelėti ir uždegimas neišvengiamas.

– Visi drabužiai, ypač šaltu metų laiku, turi būti iš natūralių audinių, šilti, patogūs, – aiškino gydytoja O.Lazarenkienė.

Jaunosioms pacientėms didelę patirtį turinti terapeutė kartais surengia savotišką testą – liepia kilstelėti rankas. Tuomet merginos pačios pamato, jog tarp džinsų ir striukės švysteli nuogo kūno ruožas.

Piktnaudžiauja vitaminais

Daugelis žino, jog virusus galima „nubaidyti“ valgant česnakus, svogūnus, spanguoles, čiulpiant imbierą. Gydytoja pataria kiekvienam per dieną suvartoti po skiltelę česnako. Nebūtina ją kramtyti, o galima tiesiog praryti. Tuomet jo nemalonus kvapas neįsigers į burnos gleivinę.

Nereikėtų piktnaudžiauti vitaminais. Prisižiūrėję bei prisiskaitę reklamų žmonės prisiperka ir kaulus stiprinančio kalcio, ir B grupės vitaminų nervų sistemai, ir E vitamino odai, A – akims ir t.t. Tačiau šie vitaminai dažniausiai gaminami komplekse su kitais ir suvartojęs visų po vieną kapsulę sveikata besirūpinantis pilietis gauna kai kurių vitaminų ar mikroelementų keliagubą dienos normą. Vitaminų perdozavimas kenkia organizmui ir gali sukelti inkstų, kepenų, kitas ligas. Gydytoja O.Lazarenkienė pataria rudenį ir pavasarį vartoti polivitaminus (po vieną kursą) ir patiems nesiimti spręsti, ar jūsų organizmui trūksta būtent to vitamino arba mikroelemento.