Eglė MIČIULIENĖ
Savavališkiems statiniams paskutiniu metu skiriama ypač daug dėmesio. Neseniai priimtos griežtos Statybos įstatymo pataisos dėl savavališkų statybų, pakeistas nelegalias statybas reglamentuojantis Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, o praėjusią savaitę pasiūlytos ypač griežtos sankcijos neteisėtų statinių savininkams.
Apie tai kalbėjomės su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Vilkaviškio skyriaus vyr. specialistu Saulyčiu Kurtinaičiu.
Įstatymas liepia nugriauti
– Padaryta nemažai Statybos įstatymo pakeitimų, bet pagrindinė mintis tokia: jei anksčiau buvo galima įsiteisinti savavališką statybą, tai dabar Statybos įstatymas ir Civilinis kodeksas to daryti nebeleidžia. Nelegalų statinį galima tik nusigriauti, – sakė S.Kurtinaitis.
Svarbiausi pakeitimai padaryti Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jame kalbama apie savavališką statybos padarinių šalinimą.
Surašę savavališkos statybos aktą, inspektoriai perduoda jį apskrities viršininko administracijai. Ši įstaiga (arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės) ne vėliau kaip per mėnesį nuo akto surašymo priima vieną iš sprendimų: pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (t.y. nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę) ir kreiptis į teismą, jei nepriimamas prieš tai nurodytas sprendimas.
– Ką reiškia – pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį? Jei neturėjai jokio projekto ar leidimo, vadinasi, lieka vienas kelias – nugriauti. Jei projektas buvo, bet nukrypai nuo jo tiek, kad tai laikoma savavališka statyba, tai galima pataisyti ne projektą, o patį statinį pagal projektą, – aiškino vyr. specialistas.
Tiesa, jei savavališkų statybų aktas buvo surašytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, statybas galima įteisinti sena tvarka, t.y. daryti projektą ir gauti leidimą statyboms.
Atrodo keistai
Naujos įstatymo pataisos kelia nuostabą. Juk savavališkos statybos – ne tik nelegaliai saugotinose teritorijose iškilę mūrai, dėl kurių greičiausiai ir buvo priimti skuboti sprendimai.
„Santakoje“ jau rašėme apie tai, kad, pavyzdžiui, pastato stogo dangos pakeitimas laikomas namo rekonstrukcija, ir tam reikia projekto. Jei be statybos leidimo pakeisi seną nušiurusį šiferio stogą į skardinę dangą, tai bus laikoma savavališkomis statybomis. Gal kaimynai nepaskųs, inspekcija nepamatys, ir taip gyvensi iki tol, kol prireiks namo invetorizacijos. Tačiau inventorizacijos dokumentai realios situacijos neatitiks. Vadovaujantis naujuoju įstatymu, „nelegalų“ stogą teks nuardyti ir… susiradus seną šiferį juo vėl apkalti namo viršų. Tik tada bus galima daryti projektą ir keisti stogo dangą į naują.
Žmones stebina ir juokina įstatymas, kuris leidžia gyventi kiauru stogu, bet draudžia be projekto, statybos darbų vadovo (visa tai nemažai kainuoja) pakeisti stogo dangą. O naujos, be jokių išlygų padarytos pataisos atrodo jau daugiau nei keistai.
S.Kurtinaitis sakė, jog Savavališkų statybų ir jų padarinių šalinimo reglamente smulkiau paaiškinama, kaip įvairiais atvejais turi elgtis savininkas, tikrintojas ir kt. Tačiau šio dokumento pataisa dar nėra paruošta.
Už dieną – 1000 litų
Pagal pakeistą Civilinį kodeksą, jei savininkas pats nelegalaus statinio nenusigriaus, statinys teismo sprendimu turės būti nugriaunamas statytojo lėšomis. Kas griaus, kas samdys rangovus, kaip pinigai bus išieškomi iš savininko, anot S.Kurtinaičio, irgi dar neaišku.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pateikė daugiau siūlymų dėl rengiamų Civilinio proceso kodekso pataisų. Pakeitimai padėtų įgyvendinti pasikeitusio Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, sugriežtinusias atsakomybę už savavališkas statybas.
Siūloma, kad per teismo paskirtą terminą nenugriovus savavališko statinio, už kiekvieną uždelstą dieną būtų skiriama iki 1000 litų bauda tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Jos nesumokėjus skolą turėtų išieškoti antstoliai.
Verta pasigilinti
Ką daryti tiems, kas jau prisistatė savavališkų statinių?
– Nusigriauti, – vienareikšmiškai sakė inspektorius. – Taip žmonės bent jau išvengs baudų.
Kol kas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už savavališkas statybas pirmą kartą žmogus baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 1000 iki 5000 litų. Tačiau ir čia ruošiami pakeitimai, buvo siūloma, kad baudos siektų nuo 25 iki 50 tūkst. litų.
S.Kurtinaitis žmonėms dar kartą priminė, kad pradedant statybas reikėtų atidžiai paskaityti Statybos įstatymo reglamentus: „Nesudėtingi statiniai“ ir „Statinio statybos rūšys“ (juos galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt). Ten paaiškinta, kokiam statiniui reikia leidimo ar projekto, kokiam visai nieko nereikia, kas laikoma statybomis, kas rekonstrukcija, o kas – tik paprastuoju remontu.
Taip pat nepakenks pasigilinti į pakeistą Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, kurioje išdėstyta, kas laikoma savavališkomis statybomis.
Pradėjus statybas galima užsukti ir į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pasikonsultuoti, kokius dokumentus reikia susitvarkyti, kad vėliau nekiltų problemų.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.