Birutė NENĖNIENĖ
Simona dėkinga visiems
Pačioje praėjusių metų pabaigoje Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos matematikos mokytoja Virginija Bartkuvienė dalyvavo Vilniaus mažajame teatre vykusioje TEO LT AB organizuotoje penktojoje geriausių Lietuvos mokytojų pagerbimo ceremonijoje. Praėjusiais metais 123 geriausiai išlaikę brandos egzaminus šalies mokyklų abiturientai įvardijo 111 savo geriausių mokytojų. Beveik du trečdaliai pedagogų buvo paminėti iš didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusių mokyklų. Geriausius mokytojus įvardyti teisę turėjo abiturientai, kurių dviejų ir daugiau dalykų valstybiniai egzaminai buvo įvertinti 100 balų. „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleivė Simona Kascėnaitė aukščiausius įvertinimus gavo iš istorijos ir anglų kalbos. Tik vienu ir dviem balais buvo žemesni kiti merginos laikytų valstybinių egzaminų – matematikos (99) ir lietuvių kalbos testo (98) – įvertinimai. Iš TEO bendrovės gautojoje anketoje moksleivė privalėjo nurodyti tik vieno mokytojo pavardę. Kaip ir buvo mokykloje svajojusi, šiuo metu Vilniaus universitete ekonomiką studijuojanti Simona sakė: „Apgailestavau, kad anketoje buvo galima įrašyti tik vieno mokytojo pavardę. Man norėjosi ir norisi dėkoti visiems „Aušros“ vidurinės mokyklos mokytojams, įdiegusiems žinių troškimą ir palydėjusiems į savarankiško gyvenimo kelią. Mokytoją V.Bartkuvienę pasirinkau todėl, kad ji nuo penktos klasės man buvo ne tik puikios mokytojos, bet ir be galo nuoširdaus žmogaus pavyzdys“.
Širdį glostė geri žodžiai
Šiuo metu mokytoja metodininkė Virginija Bartkuvienė gyvena naujos abiturientų laidos rūpesčiais, turi dvyliktą auklėjamąją klasę, daugumą šių mokinių moko nuo penktos klasės.
Nutaikiusios laisvą pamoką, pasikalbėti užsukome į jos kabinetą, kuriame apie jau anksčiau pastebėtą ir įvertintą mokytojos darbą byloja Švietimo ir mokslo ministerijos, rajono Savivaldybės, mokyklos administracijos Padėkos raštai.
– Kaip jautėtės sužinojusi, jog esate tarp Lietuvos geriausiųjų?
– Apie tai sužinojau prieš pat Mokytojų dieną. Nustebau, kodėl Simona pasiūlė mane. Dalyvaudama mokytojams skirtame labai šiltame renginyje Vilniuje išgirdau daug gražių žodžių. Jie vertė net susigūžti ir pagalvoti, ar tikrai aš to verta. Jausmas nenusakomas. Nemanau, jog esu geriausia, kažkuo išsiskirianti iš kitų. Tik dirbu darbą, kurį mėgstu, kuris man patinka. O kai įvertina, yra malonu.
– Kaip į tai reagavo kolegos mokytojai?
– Vienas kitas pasveikino, o visiems tai – kaip kasdienybė.
– Kaip vertinate praėjusiais metais Jūsų išleistų abiturientų nusiteikimą mokytis?
– Galiu pasidžiaugti, kad buvo gabių mokinių. Jiems netrūko motyvacijos ir darbštumo. Likau patenkinta egzaminų įvertinimo vidurkiu – 62,5 balo.
– Ką galite pasakyti apie dabartinius savo mokinius?
– Daug metų dirbau su vyresnėmis klasėmis, nuo pernai – ir su penktokais bei šeštokais. Iš pradžių buvo sunkoka psichologiškai persiorientuoti, dabar jau perpratau.
Dalyvavo eksperimente
Mokytoja V.Bartkuvienė prieš ketverius metus baigė įdomų darbą. Ji aštuonerius metus dalyvavo lietuviškų matematikos vadovėlių rašymo eksperimente, kol buvo išleisti nauji visoms klasėms – nuo penktos iki dvyliktos. Į eksperimentą buvo įsijungę per dvidešimt šalies mokyklų mokytojų. Iš mūsų rajono V.Bartkuvienė dalyvavo viena. Nuo penktos iki dvyliktos su viena mokinių klase iš vadovėlių rankraščių spręsdavo uždavinius, analizuodavo, kritikuodavo, dažnai važiuodavo į seminarus, duodavo pasiūlymus vadovėlių autoriams. Eksperimente dalyvavo daug žinomų, kvalifikuotų mokytojų. Patekusi į Lietuvos matematikų „virtuvę“ V.Bartkuvienė suprato, kad „ne šventieji puodus lipdo“, kad ir rajono mokykloje yra pakankamai gabių mokinių, jie sugeba ir gali išsakyti savo nuomonę. Pasak mokytojos, nors dabar tie vadovėliai ir kritikuotini, tačiau dalyvavimas eksperimente praturtino patirtį. „Jei pats nejudėsi, nesidomėsi, tai ir mokiniams būsi neįdomus“, – sakė V.Bartkuvienė.
Įgyja naudingos patirties
Ketveri metai iš eilės mokytoja kviečiama į Vilnių taisyti valstybinių matematikos egzaminų darbų. Dalykine ir metodine prasme tai turi neįkainojamą vertę. Per rankas pereina visos respublikos mokinių darbai, todėl mokytoja, įžvelgusi pagrindines klaidas, savo mokiniams gali patarti, į ką reikėtų atkreiti dėmesį. Įdomu ir tai, kad kai kurių šalies abiturientų darbai netgi pranoksta vertinimo instrukcijas, nes moksleiviai randa racionalesnių sprendimų būdų. Smagu tokius darbus taisyti ir iš jų mokytis.
– Galiu pasakyti, jog rezultatai priklauso ir nuo mokinių motyvacijos mokytis, – tęsė pokalbį mokytoja, pasidžiaugdama, jog pastaraisiais metais jai papuola motyvuotų mokinių grupės. – Bet pirmiausia jiems reikia duoti žinių, o po to reikalauti. Nėra taip, kad būtų labai sąmoningi ir patys neraginami viską darytų. Dabartiniai vaikai nori viską daryti greitai. O jei greitai nepavyksta, tai jiems jau neįdomu, jie nenori ilgiau pasukti galveles.
Mokėsi iš savo mokytojų
Virginija Bartkuvienė šiais metais iš „Aušros“ vidurinės mokyklos išleis antrąją auklėtinių laidą. Nejučiomis čia prabėgo šešiolika metų, o pedagoginio darbo patirtis susikaupė per 23-ejus metus, nuo tada, kai pradėjo dirbti Keturnaujienoje (Šakių r.). Pačios mokslai prasidėjo Daržininkų kaime, vidurinę baigė Kudirkos Naumiestyje, matematikos studijas – Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute.
– Turėjau matematikos mokytoją Povilą Piešiną, kuris sugebėjo sudominti ir paskatinti gilintis į šią discipliną. Kaip pedagogė, aš visada norėjau būti panaši į savo chemijos mokytoją. Man atrodė, jog ji yra labai reikli ir teisinga. Tuo metu maniau, jog mokytojui tokie bruožai yra patys svarbiausi, – apie savo pasirinkimą kalbėjo V.Bartkuvienė.
– Ar pavyksta pačiai būti tokia, kokia buvo Jūsų mokytoja?
– Stengiuosi. Bet apie tai geriau gali pasakyti mano mokiniai.
– Kaip supratau, jaučiatės esanti mokytoja ir matematikė iš pašaukimo?
– Taip, manau, jog esu mokytoja iš pašaukimo.
Pagrindiniai mokytojo
privalumai
– Kaip galėtumėte apibūdinti mokinių, visuomenės, tėvų požiūrį į mokytoją tais metais, kai tik pradėjote pedagogo kelią, ir koks jis yra dabar?
– Prieš gerą dvidešimtmetį mokytojas dar buvo autoritetas, net atrodė kažkas švento, o dabar tas santykis pasikeitė. Gal todėl, kad mokytojai ir mokiniai dabar tarpusavyje laisviau bendrauja, mokiniai drįsta mokytojo daugiau paklausti, išsakyti savo nuomonę. O tėvų tiek anksčiau, tiek ir dabar yra visokių – palaikančių mokytoją ir mokslą bei abejingų.
Mokytoja mėgsta, randa laiko ir turi noro su auklėtiniais pakeliauti. Nemažai aplankyta įdomių užsienio ir Lietuvos vietovių, tos kelionės vertingos tiek pažintine, tiek bendravimo prasme.
– Pagrindinis mokytojo privalumas – jo gebėjimas valdyti klasę, – pokalbis su mokytoja vėl krypo apie pedagoginę patirtį. – Pirmiausia mokytojas turi su klase bendrauti natūraliai. Bet tai jau savotiška Dievo dovana, ir ji duota ne kiekvienam.
– Kokia Jums buvo maloniausia mokinių dovana?
– Galiu pasidžiaugti, jog mokiniai nepamiršta pasveikinti įvairiomis progomis. Bet mieliausia ir netikėčiausia dovana buvo tada, kai mano gimtadienio išvakarėse dabartiniai auklėtiniai, tada dar dešimtokiai, pabėgo iš pamokos. Kai labai supykusi kitą dieną atėjau išsiaiškinti situacijos, pasirodė, jog jie kolektyviai darė man dovaną – iškarpė ir pripiešė klasės nuotrauką, sumontavo plakatą su užrašu: „Mes Jus mylime“. O mane pasitiko balionais išpuoštoje klasėje, su tortu bei ovacijomis. Tokie dalykai neužmirštami, visam laikui pasilieka širdyje.
– Ko galite pasimokyti iš savo mokinių?
– Požiūrio į dabartinį laiką. Man su auklėtiniais yra lengviau rasti bendrą kalbą ir todėl, kad turiu dvyliktokę dukrą Agnę.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.