Aptarė neįprastos žiemos pasekmes augalams

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Kai žemdirbiai drastiškomis priemonėmis kovodami už valdžios dėmesį jį pagaliau gavo, ūkininkus staiga ėmė skriausti gamta. Atrodo, gyventų sau ramiai, dirbtų žemę žmogus ir džiaugtųsi jos teikiamomis gėrybėmis… Tik jau treti metai vis labiau šėlstančios gamtos stichijos paverčia viską niekais…

Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius sukvietė žemdirbių organizacijų vadovus, aptarnaujančių firmų atstovus, augalininkystės specialistus padiskutuoti, kaip neįprastai šilta žiema įtakos būsimą derlių ir kokios bus to pasekmės. Kalbėta, kaip palengvinti žemdirbių dalią dėl treti metai besikartojančių gamtos stichijų.

Gero derliaus
neprognozuoja

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Pilipavičius sakė, kad neprognozuojama žiema gali atnešti daug nuostolių. Tad sukviesti specialistai turėjo nors kiek nušviesti situaciją ir pabandyti patarti, ką daryti.

Pirmasis kalbėjęs Rumokų bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas daktaras Antanas Marcinkevičius sakė, kad tokia neįprasta šiluma nėra gerai. Prasidėjo augalų vegetacija, puola ligos.

– Jei tokie orai būtų iki pavasario, tai dar pusė bėdos, – sakė mokslininkas. – Jeigu pradės šalti palaipsniui iki 3–5 laipsnių šalčio, augalai pradės ruoštis ramybei. Kai tiek daug drėgmės, žemė pažliugusi, augalai prikaupę drėgmės. Gavę iš karto didelį kiekį šalčio, jie žus.

Rapsams iškyla grėsmė

Vilkaviškio konsultavimo biuro agronomas Kęstutis Bukauskas sakė pasivaikščiojęs po rajono ūkininkų pasėlių laukus ir parvežęs augalų pavyzdžių. Specialistas teigė gyvenime nematęs taip gražiai tokiu metu žaliuojančių laukų, bet džiaugtis nėra kuo. Nuo lapkričio jie paaugo dvigubai. Pasak specialisto, daugiau pašalus iškyla didžiulė grėsmė žieminiams rapsams iššalti.

Kviečius puola ligos

Kviečiai ir rugiai laukuose jau siekia ir iki 15 cm. K.Bukauskas sakė, kad juos puola miltligė ir aptinkama nemažai septoriozės požymių. Patarąją ligą pasėlyje skatina dažni lietūs, nes užkratas pernešamas lietaus purslais nuo apatinių lapų ant naujai priaugančių. Ypač gerai perneša ir paskleidžia infekciją stambių lašų lietus su stipriu vėju. Septoriozė pasėlyje iki plaukėjimo plinta iš lėto, kildama nuo apatinių ant viršutinių lapų.

Pasak K.Bukausko, jau dabar vienas ar du lapai nuo šios ligos yra žuvę, tad pavasarį bus dar liūdniau.

Taigi, kaip sakė agronomas, prognozės nekokios. Net jeigu ant neįšalusios žemės pasnigtų, pasėliai iššustų.

Kažin ar verta išlaidauti

A.Pilipavičius trumpai reziumavo: „Jei iki balandžio išliks tokie patys orai ir nešals, pasėlius užpuls ligos. Tada reikės papildomų išlaidų chemikalams, trąšoms ir degalams. Jei augalus purkšti reikės kelis kartus (mat yra keletas kartu nemaišomų chemikalų), kažin ar atsipirks visos išlaidos.

Tačiau orams staiga atšalus, žieminiams rapsams galima tarti sudiev, o kviečiai neabejotinai išretės. Kas liks, neišvengiamai sirgs miltlige, septorioze, kitomis ligomis. Vaizdas kol kas liūdnas, bet linksmiau kažin ar bus.“

Receptų visiems
neparašysi

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorius Danius Juselis sakė, kad žemdirbių likimas priklausys nuo orų. Jis ūkininkams patarė elgtis įvertinus situaciją ir savo asmeninę darbo patirtį.

Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Kybartų seniūnijoje Zenonas Žaldokas pritarė, kad kiekvienam receptų parašyti neįmanoma. Pasak jo, kiekvienais metais ūkininkų pelnas mažėja. Per praeitus metus iš ūkininkavimo pasitraukė apie 100 žmonių.

Firmos žadėjo
bendradarbiauti

Kalbėję žemdirbius aptarnaujančių firmų atstovai vienu balsu tvirtino, kad padės ūkininkams, leis imti jų prekes skolon, žadėjo bendradarbiauti.

UAB „Agrokoncernas“ direktorius Justinas Matulionis pripažino, kad žemdirbiams šiais metais vargu ar pavyks išvengti nuostolių. Jis patarė apžiūrėti savo sandėlius ir jau ruoštis įsigyti bent minimalų kiekį fungicidų bei galvoti apie pavasarinį tręšimą.

Ir UAB „Vilkaviškio agrochemija“, ir AB „Linas agro“, ir UAB „Kesko agro“ firmų atstovai siūlė chemikalus užsisakyti iš anksto, nes vėliau jie gali brangti.

Parama ankstyviems
pirkėjams

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos specialistė Alė Šarkauskienė informavo, kad jau reikėtų rūpintis sėkla. Iki balandžio 1 dienos jos įsigijusiems ūkininkams bus skiriama parama (160 Lt). Geriausia sėklą užsisakyti iš anksto, su rezervu ir galimybe pasiimti iš sandėlio vėliau. Šiuo metu rajone yra labai nedaug paruoštos sėklos, ir tos didžiąją dalį jau užsakė šakiečiai.

Skyrius stengiasi padėti

Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Grygelaitienė sakė, kad nuo sausio 1 dienos trąšų apskaita tapo labai sudėtinga. Vilkaviško Žemės ūkio skyriaus iniciatyva ją bus siekiama supaprastinti.

Kalbėta ir apie tuščios chemikalų taros išvežimo problemas. A.Pilipavičius žadėjo ieškoti galimybių susitarti su firmomis, kad šios atvažiuotų surinkti talpyklas pas ūkininkus. Išvežimo kaštus bus pasistengta įtraukti į Žemės ūkio paramos programą.