Kiekvieną rudenį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba stebi, kaip žieminiai javai ir rapsai pasiruošė žiemojimui. Nustatomas augalų tankumas, išsivystymas, ligų ir kenkėjų išplitimas skirtinguose augaluose ir veislėse. Taip pat nustatoma pasėlių būklė sėjant skirtingu laiku ir išsivystymas, kai sėta į dirvą, paruoštą naudojant skirtingą dirbimo technologiją. Išaiškinama augalų būklė, kai rudenį pasėliuose naudojami augalų apsaugos produktai ir kai jie netaikomi. Stebėjimo tikslas – parodyti ūkininkams jų klaidas ir prognozuoti augalų žiemojimą.
Pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, įvertinama, kaip augalai žiemojo, kiek jų išliko, išanalizuojamos žuvimo priežastys, patariama, ką toliau daryti.
Vilkaviškio rajone žieminiai rapsai pradėti stebėti spalio pabaigoje. Jie buvo gerai pasiruošę žiemoti. Trijų lapelių tarpsnyje pasėliai nupurkšti 0,5 l/ha folikuru, kuris stabdė augimą.
Daugiau nei po dviejų mėnesių, sausio vidury, vėl apsilankyta laukuose. Tankumas nepakito, bet augimo stiebas ūgtelėjo dar 28 mm, o šaknies kaklelis pastorėjo 18 mm. Sausio 15 dieną augalo stiebo aukštis virš žemės siekė 45 mm, šaknies kaklelio storis – 30 mm. Rapsai pasiekė rizikos faktorių. Augalai geriausiai žiemoja, kai jų aukštis ne daugiau 30 mm, šaknies kaklelio storis didesnis nei 6 mm ir kai augalas turi ne daugiau negu 6–7 išsivysčiusius lapus.
Dabar rapsų laukuose jau matosi šoninės atžalos. Tokių augalų žiemojimas ne visai aiškus.
Pamėginkime prognozuoti, kas būtų, jeigu…
Jei oras vėstų iš lėto, tai augalai užsigrūdintų – sumažėtų vandens kiekis ląstelėje, padidėtų cukraus koncentracija. Esant dideliam lapų skaičiui ir palengva šąlant bei iškritus sniegui, tikimybė rapsams gerai peržiemoti būtų nemaža.
Jei atšaltų staiga ir dienomis bei naktimis būtų -10°C ar daugiau, augalai nušaltų.
Jei ant neįšalusios žemės storu sluoksniu pasėlius apdengtų sniegas, tai jie iššustų. Iš po sniego kyšantys pumpurai nušaltų ir tolesnio sėkmingo žiemojimo tikimybė mažėtų.
Jei šiltas oras išsilaikytų iki pavasario, augalai ir toliau vegetuotų, augintų pažastines atžalas ir, atėjus balandžio pabaigai, kaip ir Vokietijoje, turėtume žydinčius žieminius rapsus.
Šiuo metu žieminiam rapsui padėti galima tik nuleidus telkšantį vandenį. Visa kita priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
Kęstutis BUKAUSKAS
LŽŪKT Vilkaviškio biuro
augalininkystės konsultantas
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.