Kompensacija už šildymą aistrų nenuramino

Eglė KVIESULAITIENĖ

Gautos sąskaitos už praėjusio mėnesį suvartotą šilumą daugiabučių gyventojus kiek pradžiugino, mat vienoje iš eilučių buvo įrašytas skaičius su minuso ženklu. Jis reiškė, jog rajono Savivaldybė centralizuotos šilumos vartotojams kompensuoja dalį pabrangusios šilumos kainos.

Kompensuoja pusę

Nors daugeliui keliolika ar keliasdešimt litų atrodo nedideli pinigai, gyventojams tiekiamos šilumos kompensavimo išlaidos Savivaldybei kainavo apie 100 tūkst. litų per mėnesį. Ši suma kitais mėnesiais gerokai padidės, nes už lango jau spustelėjo šaltukas. Rajono Tarybos posėdyje nuspręsta, kad bus kompensuojama pusė pabrangimo sumos. Šilumos kaina padidėjo 37,5 proc., tad kompensuojami 18,75 proc. Ši kompensacija netaikoma tiems, kuriems šilumos kaina ir taip kompensuojama dėl mažų pajamų.

UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis šią Savivaldybės iniciatyvą įvertino kaip pažangų požiūrį, mat po kainų padidinimo jų bendrovė sulaukė aršaus vartotojų puolimo. Savivaldybės išmokėtos kompensacijos kiek apramino žmones.

Už centralizuotą šildymą

UAB „Litesko“ atstovas G.Tamulis anksčiau sulaukdavo ir politikų puolimo, kad šilumos tiekėjai – plėšikai, nepagrįstai didinantys kainas. Net iš rajono Tarybos narių tekę išgirsti, kad centralizuotą šilumos tiekimą reikia skaldyti, naikinti, o žmones skatinti šildytis kitais būdais.

– Kai dujos pabrango trečdaliu, o dabar šnekama apie dar didesnį kainų šuolį, skalūno alyvos kaina išaugo daugiau nei dvigubai, tapo aišku, kad šilumos kaina labai priklauso nuo kuro. O jis nepinga ir individualiai besišildantiems, – aiškino G.Tamulis. – Centralizuotas šildymas tuo efektyvesnis ir pigesnis, kuo daugiau vartotojų juo naudojasi. Tai rodo didžiųjų miestų pavyzdžiai.

Sprendimas kompensuoti centralizuoto šildymo išlaidas, anot G.Tamulio, parodė, kad politikai pagaliau suprato, jog negalima kirsti šakos, ant kurios sėdime.

Kaltina vandenį

Didelis rajono šilumos tiekėjų galvos skausmas – Kybartų daugiabučiai. Jau keletą mėnesių tęsiasi problemos, dėl kurių šilumos tiekėjai kaltina naują vandens gerinimo technologiją. Iš stoties kartu su šaltu vandeniu pučiama daug oro, todėl atsukus čiaupą šis tiesiog „šoka“ iš rankų. Žmonės skundžiasi, kad stipri, „springstanti“ srovė aptaško sienas, grindis, „išmaudo“ buto šeimininką. Oro kamščiai trukdo atitekėti karštam vandeniui, nešyla gyvatukai.

Kai kurių daugiabučių penktojo aukšto butuose šilumos tiekėjai sudėję automatinius nuorinimo įrenginius, tačiau jų kai kur reikėtų kelių. Mat, pasak G.Tamulio, Kybartų daugiaaukščius kažkada stačiusi bendrovė dirbo nekokybiškai. Vamzdynai taip išvedžioti, kad ten, kur turėtų būti tiesus vamzdis, jis kampuotas, vingiuotas, gyvatukai sukreivoti, nesumontuota uždaromoji armatūra.

– Mes bandysime kaip nors tobulinti sistemas, nes problemų kitaip neišspręsime, – kalbėjo G.Tamulis. – Bet pagal sutartyje išvardytus punktus mes negalime namo šildymo ir karšto vandens sistemose atlikti nei kapitalinio remonto, nei rekonstrukcijos darbų, jei jų nesuderiname su nuosavybės bendrininkais. O žmonės net į butus įdėti nuorinimo įrenginio nenori įsileisti, tai ką bekalbėti apie kapitalinius remontus.

Platina lapelius

Pastaruoju metu kai kurie kybartiečiai pašto dėžutėse rado lapelius, kuriuose skatinama rinkti parašus ir pateikti rajono Savivaldybei. Raštelyje rašoma, kad katilinė kuriama pjuvenomis, o ne dujomis, tad kybartiečiams dėl dujų pabrangimo šilumos kaina padidėjo nepagrįstai, Kybartuose ji turėtų būti gerokai mažesnė.

G.Tamulis apgailestavo, kad šilumos tiekėjams su kybartiečiais labai sunku susikalbėti, mat keletas „rėksnių“ susirinkimą paverčia „balaganu“ ir informacija nepasiekia vartotojų ausų.

Žmonės turėtų suprasti, kad Kybartų katilas – dvigubai mažesnės galios nei Vilkaviškio. Abu šie biokuru kūrenami katilai pajėgūs pagaminti tik šiltą vandenį, tačiau šildymui žiemos metu jų galios nepakanka. Todėl dar tiek šilumos energijos reikia pagaminti kūrenant skalūno alyva, o ji šį sezoną pabrango dvigubai. Pernai Kybartų katilinė sudegino 331,95 tonos skalūno alyvos.

Kaina nemažėtų

Vilkaviškyje, be biokuro, šilumos gamybai naudojamos dujos, kurios pabrango trečdaliu. Be to, Vilkaviškio biokuro katilas ekonomiškesnis, kadangi galingesnis. Taigi kybartiečiams Vilkaviškio šilumos vartotojų „išlaikyti“ tikrai nereikia.

G.Tamulis paaiškino, kad, pritarus Savivaldybei, būtų įmanoma apskaičiuoti ir Valstybinei kainų komisijai pateikti atskirą šilumos tarifą kybartiečiams. Tačiau jis tikrai nebūtų mažesnis nei dabar. Preliminariai paskaičiavus, kilovatvalandė kainuotų apie 21 ct. „Atskyrus“ kainas, daugiausia už šilumą tektų mokėti virbaliečiams ir Paežerių gyventojams.

– Manau, kad šie „lapeliai“ ir aistrų kurstymas susiję su artėjančiais savivaldybių rinkimais, – svarstė G.Tamulis. – Supratingi kybartiečiai į tai neturėtų kreipti dėmesio.