Istoriją rašančią bibliotekininkę domino mokyklos

Eglė KVIESULAITIENĖ

Gižų bibliotekininkė Nijolė Vaitūnaitienė jau kelerius metus rašo savo seniūnijos istoriją, kurią nuolat papildo nauja medžiaga. Rajono Viešoji biblioteka pernai skelbė geriausio kraštotyrinio darbo konkursą, ir Gižų bibliotekininkės surinkta istorija buvo viena iš nugalėtojų.

Istorijoje – gyvų istorijos liudininkų, įžymių krašto žmonių prisiminimai, senųjų pastatų, istorinių paminklų nuotraukos, iškarpos iš laikraščių, kuriuose buvo rašyta apie Gižus ir šio krašto žmones. Bibliotekininkė vasaromis rengia ekspedicijas po kaimus, į pagalbą pasitelkia moksleivius, kurie domisi krašto istorija, moka bendrauti su žmonėmis.

Bene įdomiausia moksleiviams buvo rinkti medžiagą apie seniūnijos teritorijoje buvusias mokyklas. Jas suskaičiuoti labai sunku, mat mokyklos kėlėsi tai į vieną, tai į kitą kaimo sodybą.

Labai įdomiai apie savo jaunystę papasakojo Salomėja Barišauskienė. Baltrakio kaime, sodyboje, kur ji dabar gyvena, buvo mokykla. Name net išlikusios grindys, nutrintos kaimo mokinukų klumpėmis. O buvusioje klasėje – dabar šeimininkės svetainė. Vaikams buvo labai smagu pasėdėti istoriją menančiuose kambariuose ir įsivaizduoti kažkada čia besimokiusius klumpėtus pradinukus. Baltrakyje pradinė mokykla buvo atidaryta 1919 metais. Iki tol vaikai lankė Gižų arba Šunskų mokymo įstaigas.

Baltrakio mokykla kas porą metų buvo „mėtoma“ iš vienos sodybos į kitą. Tiesiog erdvesnėje kaimiečio troboje, sutikus šeimininkui, įsikurdavo mokykla. 1958 m. buvo atidarytas šios mokyklos skyrius – Lapankos pradinė mokykla. Dabartiniams gižiečiams tai kelia nuostabą, nes šis kaimas šiuo metu jau visai sunykęs, gyvena tik pora šeimų. Todėl sunku įsivaizduoti, kad prieš keturis dešimtmečius čia buvo tiek vaikų, kad net reikėjo mokyklos.

Buvusi mokytoja Danutė Merkevičienė labai įdomiai pasakojo apie to laiko mokyklą, mokytojų, tėvų komiteto veiklą. Tėvai buvo susiskirstę pareigomis – vieni rūpinosi moksleivių pažangumu, kiti – lankomumu, treti „auklėjo“ nerūpestingus moksleivių tėvus.

Seniausi apylinkės žmonės pasakojo, kad Gižuose parapijinė mokykla įsteigta apie 1869 metus. Joje buvo dėstoma lenkų kalba. 1885 m. įsteigta mokykla, kurioje visi dalykai dėstyti jau rusų kalba. Buvo trys skyriai, dirbo vienas mokytojas.

V.Skrinska, mokęsis Gižuose 1905 m., pasakojo, kad tų metų žiemą į mokyklą atėjo 3 ginkluoti vyrai ir pareikalavo, kad mokykloje būtų dėstoma lietuvių kalba. Mokytojas atsakė, kad valdžios įsakyta dėstyti rusų kalba. Tada vyrai nukabino caro portretą, iš spintos išmetė rusiškas knygas, vaikams davė atsišaukimų, kuriuos liepė parnešti tėvams. Po šio įvykio mokytojas Jasaitis kažkur dingo. Valdžios įsakymu tuomet buvo įvesta viena lietuvių kalbos pamoka. Taip buvo dėstoma iki Pirmojo pasaulinio karo.

Gižų mokyklą tada lankė 70 mokinių, daugiausia berniukai. Po Nepriklausomybės paskelbimo, nuo 1918 m., įkurta lietuviška keturių skyrių pradinė. 1930 m. mokykla įsikūrė Gižų kunigų seminarijos pastate. Vėliau ji tapo šešiamete. Po karo mokykla išaugo į progimnaziją, vėliau perorganizuotą į vidurinę mokyklą.

Istoriją renkančiai bibliotekininkei brangi kiekviena informacija, leidinys apie Gižų kraštą. Vien darbo valandų šiam užsiėmimui neužtenka. Kartais tenka aukoti laisvalaikį ir savaitgalius.