Prieš palaidus šunis – drastiškos priemonės

Eglė MIČIULIENĖ

Kaimuose, ypač vienkiemiuose, žmonės įpratę laikyti nepririštus, aptvaruose neuždarytus šunis. Dėl to iškyla problemų ne tik pašaliniams žmonėms, bet ir patiems gyvūnų savininkams.

Skundėsi dėl šunų

Po rašinio „Spaudą nešiojančios moterys kenčia nuo palaidų šunų“ („Santaka“, 2007 m. vasario 6 d.) į redakciją paskambino Bartninkų kaimo gyventoja.

Moteris skundėsi, kad jų kaime kyla tos pačios problemos dėl palaidų šunų, kaip ir Vištyčio seniūnijoje.

– Pilnas kaimas šunų. Žmones užpuldinėja, visur dergia. Skundėmės seniūnui, prašėme bausti šunų savininkus, bet jis į mūsų skundus nekreipia dėmesio. Galiu išvardyti ne vieną šeimą, kuri laiko šunis palaidus, bet nenoriu. Seniūnas tas pavardes žino pats, tai tegul ką nors daro. Pro tokius kiemus ne tik vaikams į mokyklą, bet ir suaugusiems baisu praeiti. Manau, šeimininkams reikia iš karto skirti baudas, o ne perspėti, nes į perspėjimus žmonės nereaguoja, – širdo pašnekovė.

Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas patvirtino, jog seniūnijos ataskaitinio susirinkimo metu gyventojai iškėlė šią problemą.

– Palaidų šunų pas mus yra – kaip ir visuose kaimuose. Ir nelabai žinome, ką su jais daryti. Skundžiasi ir paštininkai, ir kiti žmonės. Man pačiam viename kaime grybštelėjo šuniukas. Ką tu jam padarysi – su lazda uždrožiau, ir viskas. Kai pradėjau aiškintis, kieno jis yra, – niekas neprisipažino, – pasakojo P.Čirvinskas.

Anot seniūnijos šeimininko, šungaudžių samdyti neapsimoka: jie už atvažiavimą prašo didelių pinigų, o sugauna vieną ar du keturkojus.

Vis dėlto seniūnas žadėjo mėginti šią bėdą kaip nors išspręsti. Šiuo metu seniūnija likusi be įgaliotinio, tačiau, pasak P.Čirvinsko, netrukus jį žada paskirti. Tad seniūnas su įgaliotiniu važiuos per kaimus ir bandys sudrausminti palaidų šunų savininkus.

Lakstė palaidi

Tos pačios dienos vakare redakcijos telefonu paskambino Algimantas Sukackas iš Bartninkų seniūnijoje esančio Rasių kaimo. Žmogus susijaudinęs pasakojo, kad kažkas nušovė du jo šunis.

Vyras įtarė medžiotojus, turinčius šioje seniūnijoje medžioklės plotus.

Nušautų keturkojų savininkas pripažino, kad jo augintiniai lakstydavo palaidi. „Tai kad mūsų kaime tik keli namai, ir mano šunys niekam nekando. Be to, jie buvo sveiki, paskiepyti“, – argumentus dėstė vyriškis.

Bartninkų seniūnas P.Čirvinskas nustebo iš redakcijos darbuotojų sužinojęs apie šunų „medžioklę“. Valdininkas aiškino, jog jis anaiptol nebuvo davęs jokio panašaus nurodymo, šaudyta be jo žinios.

Jau kitą dieną seniūnas išsiaiškino, jog palaidus šunis nušovė „Svirkalnio“ klubo medžiotojai.

P.Čirvinskas teigė, jog šunys buvo nubėgę gana toli į laukus, tad iš medžioklės grįžtantys vyrai juos palaikė valkataujančiais ir nušovė.

Numato išimtį

Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros viršininkas Vitas Bakas paaiškino, jog benamiai šunys (kokiais esą buvo palaikyti A.Sukacko augintiniai) ir katės nėra medžioklės objektas. Valkataujančius gyvūnus turi sugaudyti iškviesti šungaudžiai.

Tačiau Aplinkos ministerijos patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės numato išimtį.

Jose rašoma, jog „sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą“.

Dar gruodžio mėnesį Bartninkų seniūnijoje, Piliakalnių kaime, greta kurio yra ir Rasių kaimas, nustatyti du pasiutligės atvejai. Teritorija buvo paskelbta pasiutligės židiniu.

Pasak Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Jono Dubausko, pasiutligės židinys skelbiamas dviem mėnesiams, ir tuo metu, kai buvo nušauti šunys, apribojimai tame krašte pasibaigę nebuvo.

Dabar galima spėlioti, ar medžiotojai iš tiesų šunis palaikė valkataujančiais, ar po susirinkime kilusio triukšmo norėjo padėti apkandžiotiems ir nuo palaidų keturkojų pavargusiems kaimo žmonėms. Tačiau šiuo atveju įstatymas šuns savininko negina.

Taigi savo augintiniais jų šeimininkai turėtų pasirūpinti labiau ir juos pririšti: ir dėl svetimų žmonių ramybės, ir dėl pačių gyvūnų saugumo.