Su donoryste susiję skandalai žlugdo kilnius tikslus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prieš kurį laiką organizuota kilni akcija Vilkaviškyje virto skandalu. Dėl ne savo noru į galimų donorų sąrašus vos nepatekusios marijampolietės kilnią akciją rėmę Pirminės sveikatos priežiūros centro medikai sulaukė nemalonumų, o transplantologai jaudinasi, kad sklindantys gandai gali sužlugdyti gražią idėją.

Nustebino laiškas

Marijampolietę Genovaitę Jakubauskienę gerokai nustebino sausį į jos namus atkeliavęs dukrai Brigitai adresuotas laiškas iš Nacionalinio organų transplantacijos biuro. Jame buvo rašoma, kad Brigitos anketoje užpildyti duomenys yra netikslūs, todėl norėdama gauti donoro kortelę ji turėtų patikslinti duomenis. Voke buvo ir anketa, per Vilkaviškyje vykusią akciją neva pildyta pačios Brigitos.

Žinia, kad Brigita sutiktų po mirties paaukoti savo organus, marijampolietės Genovaitės nešokiravo, mat apie tai su suaugusia dukra jos pasišnekėdavo. Tačiau duktės jau keletą mėnesių Lietuvoje nebuvo, o anketoje nurodyta data, kai Brigita jau darbavosi Airijoje. Tad dalyvauti Vilkaviškyje rengtoje akcijoje ji tikrai negalėjo. Juolab kad po sutikimu buvo suraitytas tikrai ne Brigitos parašas. Nagrinėdama anketą moteris pastebėjo, kad nurodytas ne toks Brigitos asmens kodas. Būtent jis ir užkliuvo duomenis tikslinusiems Nacionalinio organų transplantacijos biuro darbuotojams.

Suklastojo parašą

Iš pradžių dukteriai apie laišką nepranešusi mama situaciją svarstė pati, papasakojo keliems pažįstamiems. Daugelis moterį skatino netylėti, išsaiškinti, kas vyksta. Žmonės gąsdino ją, kad galbūt ketinama paslapčiomis parduoti Airijoje dirbančios merginos organus, „suorganizavus“ kokį nelaimingą atsitikimą, avariją.

Genovaitė, vykdama į Airiją aplankyti Brigitos, nusivežė ir gautąjį laišką. Duktė patikino, kad tikrai nedalyvavo Vilkaviškyje rengtoje akcijoje, nepasirašė po jokia anketa.

Grįžusi iš Airijos G.Jakubauskienė bandė aiškintis su Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro medikais, kas galėjo suklastoti jos dukters duomenis ir parašą. Tačiau suprato tik tiek, kad vykstant akcijai daug kas pildė anketas, jas pateikė rengėjams talkinusiems aktyvistams. Kas galėjo dokumentą užpildyti svetimu vardu, niekas atsakyti negali.

Aplankiusi dukrą ir kiek aprimusi G.Jakubauskienė pati vis pasvarsto, kas galėjo Brigitos vardu užpildyti anketą. Moteris neatmeta galimybės, kad akcijoje Vilkaviškyje galėjo dalyvauti koks Brigitos pažįstamas, žinojęs, kad mergina pritaria donorystei. Galbūt nieko pikta nenorėjęs žmogus tiesiog pabandė padaryti staigmeną, dėl kurios vėliau kilo skandalas.

Gydytojai nekontroliavo

Pagal galiojančius įstatymus, po mirties donoru norintis tapti žmogus turi kreiptis į bet kurią sveikatos priežiūros įstaigą arba šeimos gydytoją ir jo akivaizdoje pasirašyti sutikimą. Reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą).

Tikriausiai akcijos metu kilniai savo organus dėl kito gyvybės pasirengusių paaukoti žmonių niekas nuodugniai netikrino ir nesitikėjo, kad tuo bus piktnaudžiaujama. Organizatoriai džiaugėsi žmonių sąmoningumu, kol viešumon neiškilo skandalas dėl suklastotos anketos. Kaltė krito ant poliklinikos gydytojų, kurie parašais patvirtino suklastotą anketą, pečių. Medikės turėjo garantuoti, kad būtų patikrinta sutikimus pasirašiusių asmenų tapatybė. Dėl suklastoto parašo ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Vilkaviškio policijos komisariatas.

Vilkaviškis – tarp
pirmaujančių

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Regina Ražukienė sakė sudariusi komisiją, kuri pradėjo tirti nelemtą įvykį. Poliklinikos vadovė apgailestavo, kad medikams dabar tenka aiškintis dėl net ne jų organizuoto renginio, kuriame sutiko patalkinti savaitgalį, savo poilsio dieną. Bet nesmagiausia, kad kilnių tikslų siekę organizatoriai dabar yra maišomi su žemėmis.

Gydytoja R.Ražukienė patikino, kad medicinos įstaigoms niekas neliepia, jog kuo daugiau jų pacientų būtų įtraukti į galimų donorų sąrašus, gydymo įstaigai tai jokių privilegijų nesuteikia. Patys medikai atėjusių pas juos gydytis žmonių nekalbina pildyti anketas.

Tiesa, palyginti su kitais rajonais, gana daug vilkaviškiečių turi donorų korteles. Mūsų rajone net 217 žmonių sutiko po mirties paaukoti savo organus, kai Šakiuose – tik 33, Marijampolėje – 192. Panašiai tiek, kiek Vilkaviškis, galimų donorų turi Klaipėda, Alytus, o didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys – smarkiai aplenkę mūsų rajoną.

Anot poliklinikos vadovės, įtakos vilkaviškiečių sąmoningumui turi Nacionalinio organų transplantacijos biuro, Nefrologinių ligonių asociacijos rengiamos akcijos, rašiniai spaudoje, pasakojantys apie beviltiškus ligonius, kurių gyvybę gali išgelbėti tik donorai.

Sąmoningumo rodiklis

Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė stebėjosi, kad išgirdę apie eilinį nesusipratimą žmonės mintyse sukuria kriminalinio filmo siužetą. Tuoj atsiranda tokių, kurie neva gali patvirtinti gandus, kad kažką, sutikusį tapti donoru, kažkas kažkur nužudė ir t.t.

Tokius gandus skleidžiantys žmonės net nenutuokia, kad turi sutapti ne vien donoro ir recipiento kraujo grupės, bet ir aibė imunologinių rodiklių. Prieš transplantaciją atliekami sudėtingi ir donoro, ir recipiento tyrimai, kuriuos Lietuvoje daro tik dvi laboratorijos.

Be to, donorystei netinka žmonės, sirgę sunkiomis ligomis. Beje, pasirašant sutikimą, niekas neklausia apie ligas, kraujo grupę, kitų sveikatos duomenų. Gauti donoro kortelę gali kiekvienas sąmoningas pilietis, net ir suvokiant, kad dėl persirgtų ligų jo organai niekuomet netiks donorystei.

Donoro kortelė – žmogaus valios ir sąmoningumo rodiklis. Jei jo valia pasikeitė, gali iškart parašyti prašymą ir atsisakyti po mirties tapti donoru. Žmogaus pavardė bus tuoj pat išbraukta iš galimų donorų sąrašo.

– Kad iš tiesų po mirties taptum donoru, turi labai pasisekti, – aiškino Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktorė A.Kubilienė. – Juk per metus organų donorais tampa tik apie tris dešimtis žmonių. Vien inkstų donorų šiuo metu laukia per 300 ligonių. Tad patekti į laukiančiųjų sąrašus kur kas lengviau.

Išgelbėtos gyvybės

A.Kubilienė tvirtino, kad netgi žmogui išreiškus savo valią dėl donorystės jo mirties atveju klausiama ir artimųjų nuomonės. Nors įstatymas to nenumato, medikai nenori, kad kiltų skandalai. Kiekvienas skandalas turi neigiamą šleifą ir stabdoma kilni misija – donorystė.

Per praėjusius metus Nacionalinis organų transplantacijos biuras gavo 86 pranešimus apie potencialius donorus, 33 iš jų audiniai ar organai buvo panaudoti transplantacijai, 32 atvejais dovanoti organų transplantacijai nesutiko mirusiojo artimieji, kiti organai netiko dėl medicininių priežasčių.

Praėjusiais metais buvo persodinta net 10 širdžių – tai didžiausias širdies transplantacijų skaičius per metus. Vienas pacientas su persodinta širdimi neišgyveno.

54 recipientai sulaukė donoro inksto, 37 pacientai po ragenos transplantacijos vėl džiaugiasi galėdami matyti. Praėjusiais metais buvo atliktos 3 kepenų transplantacijos.

Vienas donoro inkstas, neradus tinkamo recipiento mūsų šalyje, išgabentas į Estiją. Estai pernai į Lietuvą atgabeno 2 donorų inkstus.