Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Kovo 31 d. – Benjaminas, Gina, Kornelija.

Balandžio 1 d. – Dainora, Ringailė, Ringaudas, Sandrina, Teodora, Teodoras.

Balandžio 2 d. – Elona, Jostautas, Jostautė, Žygintas.

Kovo 31 d.

1675 m. gimė kunigas, filosofas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas Pilypas Ruigys.

1889 m. Paryžiuje baigtas statyti Eifelio bokštas.

1918 m. JAV pirmą kartą pereita prie vasaros laiko.

Balandžio 1 d.

1579 m. įsteigtas Vilniaus universitetas.

1920 m. Kaune pradėjo veikti Lietuvos telegramų agentūra ELTA.

2001 m. atidarytas Grūto parkas.

Balandžio 2 d.

1889 m. gimė rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius (tikroji pavardė Jurkūnas).

2004 m. Lietuva priimta į NATO.

Balandžio 1 d.

– Tarptautinė melagių ir juokų diena

Vienintelę metuose dieną – balandžio 1-ąją – susiduriame su psichologiniu paradoksu – galime meluoti kiek tik leidžia fantazija ir nesulauksime jokių priekaištų.

Išdaigų ir juoko diena nuo seno yra minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Seniau „melagio, arba šido, diena“ buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, kad kuo daugiau žmonių prigausi, tuo metai bus sėkmingesni.

– Pasaulinė paukščių diena

1906 m. balandžio 1 d. buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.

Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu stebimi paukščiai, keliami inkilai.

– Verbų (palmių) sekmadienis

Verbinės daugelyje Europos šalių vadinamos Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas. Evangelijoje rašoma, kad iš didžios pagarbos Mesijui žydų minios klojo jam po kojomis palmių šakas.

Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo kupini ir lietuvių liaudies papročiai.

Suvalkijoje seniau tikrąja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais”, o senesnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.

Pietryčių Lietuvoje buvo mėgstama ant medinio kotelio surišti įvairiaspalvių popierinių gėlių puokštę. Pačios puošniausios verbos seniau buvo paplitusios aplink Vilnių – jos dabar plačiai žinomos Vilniaus verbų vardu. Tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, apsukta įvairiaspalviais džiovintais augalais.

Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę“: „Jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą“.

Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – tai plakimas verba. Vaikai jau iš vakaro pasidėję kadagio šaką, bemaž naktį nemiegoję, stengėsi kuo anksčiausiai dar miegančius suaugusiuosius nuplakti – „nuverbyti“. Plakdami sakydavo: „Ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“

Balandžio 2 d.

– Tarptautinė vaikų knygos diena

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno gimtadieniu.