Mūsų Vilkaviškis. Kokį norėčiau matyti miestą, kuriame gyvenu

Vilkaviškis – savitas, žalias, tvarkingas ir švarus miestas. Taip apie Vilkaviškį atsiliepia daugelis svečių. Tai pastebime ir mes patys, sugrįžę į miestą po ilgėlesnio laiko.

Bespalvis pavasaris

Vasarą miestas puošiamas gėlėmis, o vejos miesto centre nuolat pjaunamos. Rudenį Vilkaviškis pasipuošia spalvinga medžių lapija, o ant šaligatvių lapai po kojomis nešnara, nes jie kruopščiai sušluojami. Žiemą ne tik svečius, bet ir mus pačius stebina nuostabaus grožio kalėdinė eglė ir ilgai vakarais gatvėse šviečiančios dvižiedės lelijos – mūsų pasididžiavimas.

Kiek blogiau pavasarį, nes tuo metų laiku mūsų miestui tikrai trūksta spalvingumo. Tada akys pastebi net spalvingas šiukšliadėžes, turiu pridurti, vykusiai perdažytas. Bet ar tokį Vilkaviškį noriu matyti?

Mieli vilkaviškiečiai, kviečiu ir Jus rašyti apie Vilkaviškį – kokį jį norite matyti. Mintys tampa realybe tada, kai iškeliamas visiems priimtinas tikslas ir apie jį mąsto visa bendruomenė. Rašykime ir dalykimės savo pamąstymais, nes visi esame miesto bendruomenės nariai.

Geros tradicijos

Šįkart pradėsiu nuo netolimos praeities, nuo tų žmonių, kurių dėka pradėta tvarkyti želdynus, gražinti miestą.

Manau, ne viskas smerktina, kas buvo socializmo laikais. Juk tam, ką mes turime šiandien, pradžią davė tuometinis Gamtos apsaugos draugijos Vilkaviškio skyrius ir jo veikloje aktyviai dalyvavę visuomenininkai: Bronius Klimas (skyriaus pirmininkas), Alma Mačiulaitienė (atsakinga sekretorė), Vytas Žaliabarštis, Jurgis Tekorius, Algimantas Greimas, Stanislovas Kravčenka, Mečislovas Pietaris, Kęstutis Melninkas, Vytautas Akucevičius, Sigitas Viltrakis bei dar didelis būrys aktyvių draugijos narių.

Man, tuo metu pradėjusiam dirbti landšafto architektu, šie žmonės padėjo suprasti šio darbo svarbą. Tai jie įtvirtino tradiciją švęsti miesto ir miesto sodininkų šventes bei rinkti gražiausias miesto bei rajono sodybas.

Kasmet buvo organizuojamos gyvų ir sausų gėlių, naujametinių puokščių parodos. Pavasarį ir rudenį rengtos masiškos medelių sodinimo talkos.

Kulminacija pasiekta, kai miesto gėlynuose Komunalinių įmonių kombinatas pasodino 15 000 rožių. Po dvejų metų jų atsodinti beveik nereikėjo, nes jau beveik visų vilkaviškiečių darželiuose žydėjo rožės. Tokia buvo grožio supratimo ugdymo pradžia.

Už pusantro milijono

Minimos draugijos nebeliko, o šiandien rūpintis mūsų Vilkaviškiu patikėta UAB ,,Vilkaviškio komunalinis ūkis“. Apie bendrovės veiklą kalbėjausi su direktoriumi Vytautu Drangausku.

Pristatydamas bendrovę, vadovas pirmiausiai džiaugėsi darniu kolektyvu ir darbuotojų kompetencija želdynų, aplinkos tvarkymo ir kitose srityse.

Vasarą miesto gatvėse ir želdynų plotuose dirba apie 50 darbininkų. Tarp jų – ir geriausi: Valdas Vyšniauskas, Egidijus Taujinskas ir Alvydas Jurkšas. Pasak direktoriaus, tai jų dėka įmonė 2006 m. atliko darbų daugiau kaip už pusantro milijono litų.

Geri rezultatai pirmiausiai pasiekti todėl, kad 2004 m. pabaigoje Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba nutarė grąžinti beveik pusės milijono įsiskolinimą.

Už sugrąžintą nuo 1995 m. nemokėtą įmonės pelną bendrovė įsigijo modernią ir našią aplinkos tvarkymo, želdynų priežiūros bei kitiems darbams atlikti reikalingą techniką ir įrangą.

Gautų lėšų užteko administracinių ir gamybinių patalpų renovacijai. Rekonstruota katilinė, įvestos dujos. Pagerintos darbo sąlygos darbininkams ir administracijai.

Pasigendama tik perspektyvinio planavimo ir konkrečių projektų miestui tvarkyti. Gal dabar nemadingas buvęs socialistinis planavimas, tačiau gyventi tik šia diena negalima.

Įvaizdis – nuo riboženklio

Nors daugelis svečių Vilkaviškį giria už švarą ir tvarką, tačiau mes, vilkaviškiečiai, matome, kad daugiausiai dėmesio skiriama miesto centrui. Tuo tarpu miesto įvaizdis prasideda nuo riboženklio. Nuo praėjusių metų ten stovi stendai su miesto planu. Ar to pakanka?

Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Juozas Eduardas Janušaitis paaiškino, kad dirbama ten, kur nurodyta. O prie miesto riboženklių dar trūksta takučių, gėlių, suolų. Miesto žemėlapis skirtas svečiams, todėl čia turi būti vieta automobiliui ar dviračiui pastatyti, gal ir sumuštiniui suvalgyti.

– Mes esame darbų vykdytojai – gauname tvarkymo planą ir jį vykdome. Visi turime dirbti tą darbą, kurį geriausiai išmanome, – sakė J.E.Janušaitis.

Gėlynams reikia projekto

Ar ir toliau miestas bus puošiamas tiktai vasarinėmis gėlėmis? Kaip kraštovaizdžio architektas kritiškai vertinu buvusius ir esamus rožynus. Kyla esminis klausimas: ar tikrai rožės yra tos gėlės, kurios turi dominuoti Vilkaviškyje? Gal būtų galima mieste prisodinti daugiau daugiamečių gėlių, ypač lelijų, kaip mūsų miesto simbolio?

– Esamuose gėlynuose nusistovėjo gėlių asortimentas ir neketiname jų keisti. Kažin ar juose tiktų aukštos lelijos. Reikėtų pasižvalgyti ir parinkti vietas naujiems gėlynams. Tokių vietų tikrai yra. Juose galima būtų sodinti ir mūsų miesto simbolį – lelijas. Tačiau jų vienų neužteks. Manau, kad ir šiam darbui reikalingas projektas, – aiškino „Vilkaviškio komunalinio ūkio“ meistrė Vilija Žebrauskienė.

Ji kalbėjo ir apie didelę problemą – gėlių vagis. Meistrė tikisi, kad gėlių vagysčių sumažės, kai mieste pradės veikti stebėjimo kameros. Tada bus galima pirkti ir sodinti puošnesnes gėles.

Vienintelis kelias

Bendrovės direktorius V.Drangauskas minėjo, kad įmonė pasirengusi atlikti visus pavestus darbus.

Įdomu, kokie darbai planuojami Vilkaviškyje atlikti šiais metais. Būtų gerai, kad apie juos sužinotume tada, kai planai sudaromi, o ne tada, kai už juos atsiskaitoma. Darbas su bendruomene pakankamai sunkus, ilgas ir sudėtingas. Gal todėl dalis valdininkų negaišta tam laiko. Tačiau tai – vienintelis kelias kuriant pilietinę visuomenę, skatinant miesto bendruomenės aktyvumą, kuriant demokratiją.

Vytautas LEKEŠIUS

Kraštovaizdžio architektas