Vidutinį ūkininką gelbsti Europos Sąjungos parama

Jei Lietuva nebūtų įstojusi į Europos Sąjungą (ES) ir mūsų žemdirbių nebūtų pasiekusi jos parama, nežinia, kaip dabar atrodytų šalies žemės ūkis, kaip jaustųsi kaime gyvenantys ir dirbantys žmonės. Kaimiški reikalai jau krypo tokia linkme, kad žemės ūkyje gali likti tik bendrovės, stambūs kelis šimtus hektarų žemės dirbantys naujieji žemvaldžiai ir smulkučiai trihektarininkai. Pradėjo nykti pagrindinė kaimo dalis – vidutiniai kelias dešimtis hektarų dirbantys ūkininkai. Jiems atsigauti ir stiprėti padėjo Europos Sąjungos parama.

Nuo rinkos svyravimų
gina paramos fondai

Vilkaviškio rajono Kaupiškių kaimo (Vištyčio sen.) ūkininkai Laimutė ir Ramaldas Augustaičiai savarankiško ūkininkavimo keliu pasuko 1995 metais. Laima iš tėvų paveldėjo 10 ha žemės, 6 ha ūkininkai nusipirko ir, pridūrę iš valdžios gautą trihektarį, sukūrė visai pakenčiamą ūkelį. Kolūkių laikais Laima dirbo buhaltere, Ramaldas – vairuotoju.

Laimutė ir Ramaldas Augustaičiai sakė, jog prieš 4–6 metus jau abejojo, ar nereikės atsisakyti ūkininkavimo, žemę palikti dirvonuoti ar apaugti mišku, o šeimai pamaitinti pasilikti porą karvių, keletą kiaulių, pulkelį vištų. Kritusios grūdų, pieno, gyvulių supirkimo kainos ir pabrangusios trąšos, kuras, augalų apsaugos priemonės stūmė kaimo žmones į bankrotą ir neviltį.

Ateitis pradėjo giedrėti, kai atsirado galimybė gauti ES paramą. Labiausiai Augustaičiams buvo priimtinos Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano Standartų laikymosi ir Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimo priemonės. Jų ūkis atitiko Standartų laikymosi Pieno direktyvos sąlygas – paraiškos pateikimo dieną ūkininkai turėjo 8 karves, Laimutė nesunkiai susitvarkė su ūkio veiklos buhalterine apskaita, ilgiau nei 3 metus šeimininkai užsiėmė žemės ūkio veikla, ūkis buvo įregistruotas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ūkininkai buvo įvykdę svarbiausius veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiui sutvarkyti.

Pagal Standartų laikymosi Pieno direktyvos paraišką Augustaičiams Nacionalinė mokėjimo agentūra skyrė 2004–2006 metams iš ES fondų 15 600 Lt paramą. Pirmąją pusę paramos agentūra išmokėjo avansu, antrajai reikėjo laikinai panaudoti nuosavas lėšas. Už šios rūšies paramą ūkininkai įsigijo 300 l talpos pieno šaldytuvą, 2 mechanizuoto karvių melžimo aparatus, tvarte įrengė mechanizuotam melžimui skirtą vakuumo liniją. Kaupiškiečiai sakė tik jaučią nuoskaudą dėl to, kad perkant melžimo ar pieno šaldymo įrangą iš ES paramos pinigų kainos už tokias prekes kur kas aukštesnės, nei perkantiems už savus pinigus. Todėl už palyginti gana nemažą ES paramą daugiau ko įsigyti jie neišgalėjo. Ūkininkai taip pat pageidautų, kad antrąją, savomis lėšomis avansuotą, paramos dalį NMA grąžintų greičiau.

Įsigijo naujos technikos

Kita ES paramos rūšis, kuria pasinaudojo Laimutė ir Ramaldas Augustaičiai, – pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas. Augustaičiai šeimininkauja mišriame ūkyje – augina kviečius, miežius, sodina bulves, laiko karves, melžia pieną. Kad ūkininkai gautų natūrinių ūkių rėmimo paramą, jie privalo dirbti nuo 5 ha iki 20 ha žemės, laikyti 5–10 karvių. Augustaičių ūkis atitiko tokias sąlygas. Pusiau natūriniam restruktūrizuojamam ūkiui remti ES kasmet skiria po 1000 eurų, arba 3453 litus. Po 3 metų NMA specialistai patikrins, kaip ūkininkai laikosi paramos sutartyje įsipareigotų sąlygų. Patogu ir tai, kad šios rūšies paramos pinigai kasmet ūkininkams skiriami avansu.

Augustaičiai už pirmųjų metų paramą natūriniam ūkiui restruktūrizuoti nupirko metalo kilnojamai karvių melžimo aikštelei pagaminti. Dalį paramos pinigų ūkininkai išleido turimos technikos atsarginėms dalims pirkti.Nors šios rūšies parama skiriama 5 metams, išmokant kasmet po 3453 litų, tačiau paramos programą, padengiant (avansuojant) nuosavomis lėšomis, galima įvykdyti ir anksčiau. NMA ūkininkų išleistas lėšas padengs per likusius sutartyje numatytus paramos metus.

Augustaičiai numatę Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimo programą įvykdyti per 3 metus. L.Augustaitienė sakė, jog paskubėti verta dėl to, kad kasmet kyla žemės ūkio technikos, atsarginių dalių, kitų žemės ūkiui skirtų priemonių kainos. Ką šiemet gali už 3453 Lt įsigyti, po poros metų gal tik pusę tiek nupirksi. Augustaičiai už šios rūšies paramą numatę nupirkti bulvių sodinamąją, trąšų barstytuvą, modernesnį kultivatorių. Ūkininkas turi du traktorius (Belorus-820 ir T-25), javų nuėmimo kombainą, šieno ruošimo techniką, kitas žemės dirbimo bei derliaus dorojimo priemones. Technika ne nauja, todėl paramos pinigai praverčia ir jos remontui reikalingoms dalims nupirkti.

Paramai gauti reikėjo paruošti ūkio verslo planą. Laima dar nepasitikėjo savo jėgomis ir planui ruošti pasitelkė daugiau patyrusį pagalbininką. Verslo plane numatyta, kad pasibaigus paramos laikotarpiui ūkininkai laikys 10 karvių ir per metus parduos po 40 t pieno. Ūkio šeimininkai neabejoja, kad su tomis užduotimis susidoros.

Augustaičiai tvirtino, kad ES parama labai atgaivino ir sustiprino jų ūkį. Už tuos pinigus, kuriuos būtų išleidę technikai pirkti, dabar gali pasiremontuoti namą, įsigyti naujesnius baldus, pakeisti pasenusį šaldytuvą, televizorių. Laima džiaugėsi, kad, įsigijus karvių melžimo aparatus, dabar karves pamelžia ir vyras. Ramaldas juokavo, jog už tokią pagalbą žmonai, už sutvarkytą ūkį kaimo moterys jį renka į pavyzdingiausius vyrus. Bet svarbiausia, kad dabar nereikia krūpčioti dėl ūkio ateities.

Išsivežti pieną ŽŪK „Europienas“ supirkėjai atvažiuoja į ūkininko kiemą, už kilogramą bazinio riebumo ir baltymingumo pieno moka po 0,62 lito. O ir grūdų kainos šiemet gerokai šoktelėjo.

– Jei turėsi tinkamas ūkininkauti priemones, rūpinsiesi pasėliais, gyvuliais, badas ir bankrotas negrės, – tvirtino ES paremto vidutinio ūkio šeimininkai Laimutė ir Ramaldas Augustaičiai.

Parama ne amžina

Vištyčio seniūnijoje, kurioje gyvena ir mūsų aplankyti Augustaičiai, yra netoli 10 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Žemės čia nederlingos, vidutinis našumo balas – 30,1.

Seniūnijoje tik vienas ūkininkas dirba daugiau nei 100 ha žemės. Kiti šio krašto žemdirbiai – vidutiniai ir mažažemiai ūkininkai.

Netrukus Nacionalinė mokėjimų agentūra pradės rinkti paraiškas ES paramai gauti pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Joje daugiau nei 20 įvairių paramos priemonių.

Pirmasis žemdirbių uždavinys ir pareiga yra kuo skubiau susipažinti su KPP 2007–2013 metų rėmimo programomis ir pasirinkti tinkamiausią bei priimtiniausią savajam ūkiui.

ES parama – ne amžina. Jau pasigirsta iš Briuselio signalų, jog paramos žemės ūkiui tvarka po 2013 metų bus peržiūrėta ir gerokai sumažinta. Kaip visur, taip ir gaunant paramą galioja nerašyta taisyklė, jog visuomet laimi
pirmieji.

Algimantas GUDAITIS