Medžiotojo automobilyje – kilpos brakonieriauti bebrus

Balandžio 15 dieną baigėsi bebrų medžioklės terminas. Teisėtos, žinoma, nes brakonieriavimui nei terminai, nei priemonės negalioja.

Praėjusį mėnesį aplinkosaugininkai vienam rajono medžiotojui surašė protokolą dėl neteisėtos bebrų medžioklės.

Signalas – ne pirmas

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilkaviškio rajono agentūros darbuotojams buvo pranešta, jog Armudiškių kaime (Gražiškių seniūnija), melioracijos kanale, Vilkaviškio gyventojas Petras Maurutis stato kilpas bebrams.

Agentūros vedėjas Vitas Bakas sakė, jog tai buvo jau ne pirmas toks signalas. Pareigūnus informavę žmonės minėjo, jog šis medžiotojo bilietą turintis vyras nuolat važinėja po Gražiškių kraštą ir masiškai bebrams spendžia kilpas.

Pareigūnas kartu su Marijampolės RAAD vyr. valstybiniu inspektoriumi Jonu Lažauninku nuvyko į Armudiškių kaimą.

Kilpos visureigyje

Minėtame melioracijos griovyje skirtingose vietose vyrai rado dešimt kilpų. Vienoje vietoje buvo likę bebro įkliuvimo pėdsakai: kilpa aplipusi bebro šeriais, o žemė aplink – ištrypta.

Iš pradžių pareigūnai pasaloje laukė paties kilpų spendėjo. Tačiau laikas bėgo, o šis nesirodė. Galiausiai surinkę iš griovio brakonieriavimo įrankius aplinkosaugininkai apsisuko grįžti namo.

Tačiau nuo kilpų radimo vietos tespėję pavažiuoti vos keliasdešimt metrų, pareigūnai sutiko automobilį.

Prie visureigio „Isuzu Troper“ vairo sėdėjo jau minėtas P.Maurutis.

Patikrinę automobilį, V.Bakas ir J.Lažauninkas bagažinėje rado striukę, kurios kišenėse buvo dar 37 kilpos, skirtos gaudyti gyvūnams. Jos buvo tokios pat, kaip ir rastos melioracijos kanale.

Rastus įkalčius pareigūnai nufilmavo.

Kažkas pakišo…

P.Maurutis, kuris yra „Vištyčio“ medžiotojų būrelio narys, suprantama, viską ėmė neigti.

Vyras paaiškino, jog iš Vilkaviškio į Gražiškius atvyksta lengvuoju automobiliu, o tik paskui persėda į visureigį. Taigi, anot jo, kilpų į kaime stovėjusį automobilį galėjo pridėti kiti juo važiavę žmonės.

Inspektoriai tokiomis kalbomis nepatikėjo ir medžiotojui surašė administracinės teisės pažeidimų protokolą už medžioklę uždraustais įrankiais.

Aplankė advokatė

Medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais eiliniam piliečiui užtraukia baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Medžiotojui už tą patį nusikaltimą atimama teisė medžioti nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Bauda už neteisėtų medžioklės įrankių laikymą yra mažesnė.

Savo kaltę neigiantis P.Maurutis protokolą surašiusiems pareigūnams iš karto pagrasino teismais.

J.Lažauninkas teigė savo kabinete jau sulaukęs advokatės vizito.

Laukia išvadų

„Vištyčio“ medžioklės klubo vadovas Algirdas Merkevičius apie nemalonią istoriją kalbėjo atsargiai.

– Man sunku kalbėti, kol nėra oficialių išvadų. Nors medžiotojai beveik neabejoja, kad P.Maurutis gaudė bebrus neleistinais būdais, bet jis pats tai neigia. Jei viskas pasitvirtins, šis medžiotojas bus pašalintas iš klubo narių. Kilpų mes netoleruojame, be to, į jas gali įlįsti ir kiti žvėreliai – kiškiai, stirnos. Tačiau, kiek žinau, šis žmogus bylinėsis, ir, kol neturime rašto iš teismo, jis yra mūsų klubo narys. O šiuo metu klubo taryba nutarė sustabdyti P.Mauručio teisę medžioti ir nebeišduoti jam medžioklės lapo, – sakė A.Merkevičius.

Ilgai kankinasi

Bebrai pastaruoju metu smarkiai išplito. Oficialiais duomenimis, 2004–2005 m. medžioklės sezonu Vilkaviškio rajone buvo sumedžiota 140 bebrų, 2005–2006 m. – 200 bebrų, o paskutinį, šių metų sezoną, – net 500.

Nors bebrai – medžiojami žvėrys, jų populiaciją, anot aplinkosaugininkų, reikia reguliuoti civilizuotai.

– Bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15 dienos. Tačiau medžioti galima tik teisėtais būdais, t.y. gaudyti su selektyviniais spąstais arba šaudyti, – aiškino Vilkaviškio agentūros vedėjas V.Bakas.

Aplinkosaugininkas sakė, jog norėdami nušauti bebrą medžiotojai turi ilgai ir kantriai jo tykoti. Paspęsti selektyvinius spąstus – paprasčiau, bet jie yra brangūs, kainuoja 50–65 litus. Tokių prietaisų daug neprisipirksi, be to, kitą rytą paupyje gali nerasti ne tik žvėries, bet ir pačių spąstų.

O kilpos – pigiausias ir paprasčiausias būdas gaudyti žvėris. Deja, nelegalus.

– Pakliuvęs į selektyvinius spąstus žvėris iš karto žūsta. O kilpoje bebras lieka gyvas ir ilgai kankinasi, kol paskęsta arba atėjęs žmogus jį pribaigia, – aiškino J.Lažauninkas.

Tokio akivaizdaus bebrų brakonieriavimo atvejo kaip Armudiškėse tiek V.Bakas, tiek J.Lažauninkas savo darbo praktikoje teigė neprisimenantys.

Dar visai neseniai dėl bebrų niekas nesivargino, nes nebuvo vertinama nei jų mėsa, nei kailis. Tačiau dabar už bebrą supirkėjai siūlo apie 90–100 litų.

Gaudo, kur patogiau

Apie plintančią bebrų populiaciją galima išgirsti skirtingų nuomonių.

Daug žmonių piktinasi, kad smarkiai išplitę aštriadančiai daro žalą miškams, užtvenkia upelius, skandina pasėlius ir keliukus.

Tačiau yra ir kitaip manančių žmonių.

Vienas iš aktyviausiai bebrus ginančių medžiotojų Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas mano, jog šių gyvūnų negalima taip beatodairiškai naikinti.

– Galima sakyti, kad dabar bebrai atsidūrę beveik už įstatymo ribos. Šaudo, gaudo kas tik nori. Manau, kad reguliuoti jų skaičių reikia, bet tik ten, kur šie gyvūnai tikrai daro žalą. O tikrai yra tokių medžiotojų, kurie gaudo bebrus ne ten, kur reikia, o ten, kur žmogui patogiau. Ir brakonieriai labai suaktyvėjo, nes dabar šiuos žvėrelius ėmė supirkinėti. Jei taip ir toliau elgsimės, po keleto metų bebrai ims nykti. Matome tik žalą, bet manau, kad bebrai yra ir naudingi. Kad ir dėl to, jog atgaivina pelkaites, kurias melioratoriai kažkada be reikalo išnaikino, – sakė P.Čirvinskas.

Beje, Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje bebrai buvo visiškai išnaikinti. Vėliau prof. Tado Ivanausko dėka jie buvo atvežti į Lietuvą iš Rusijos rezervatų.

ES yra šalių, kuriose šie gyvūnai visiškai išnykę. Dabar ten svarstoma apie jų įveisimą.