Ką mūsų laikraštis rašė balandžio 24 dieną

1971 m. „Jaunuolis
grįžo iš Armijos…“

Kai kurie jaunuoliai, grįžę iš Tarybinės armijos, susimąsto: likti gimtajame kolūkyje ar ne?.. Ne vienas, atsisveikinęs su tėvais, gimtuoju sodžiumi, išeina laimės ieškoti svetur.

Visai kitaip atsitiko J.Janonio kolūkyje.

Kai prieš metus mechanizatoriai komjaunuolis Juozas Lietuvninkas ir kandidatas į TSKP narius Zenonas Endziulis grįžo iš tarybinės armijos, jiems kolūkio valdyba davė po 120 rub. negrąžinamos paskolos. Netrukus ir vienas, ir kitas susituokė – kolūkis aprūpino butais.

Juozui Lopetai kolūkis padeda statytis namą.

Meno saviveikla, sportas… Ir šie dalykai kolūkyje neužmiršti. Kai jaunimas jaučia vyresniųjų draugų – partinės organizacijos, kolūkio valdybos – paramą, ir meno saviveikla, ir sportas tampa ūkyje populiarūs.

Taigi janoniečiai, atitarnavę Armijoje, nesidairo į miestą, nesako, kad kaime neįdomu.

Pernai iš tarybinės armijos grįžo aštuoni janoniečiai. Visi pasiliko gimtajame ūkyje. Taigi darbas nelieka be vaisių.

1986 m. „Ko reikia
jaunam?“

Keičiasi ir gražėja Alksnėnų kolūkis. Centrinę gyvenvietę (ypač nuo Pilviškių pusės) puošia naujasis alytinių namų kvartalas. Pasak kolūkio pirmininko Valdo Kamaičio, kai kas jau padaryta ir dar daug kas daroma, siekiant tvarkingos aplinkos, gyvenvietės grožio. Kelinti metai rengiami gražiausios sodybos konkursai (ko niekad anksčiau nėra buvę). Pasitempė gyventojai, gražiau apie namus tvarkytis ėmė. Dabar visų pageidaujama, kad fasadinėj namo pusėj būtų sodinamas ne daržas, o gėlės, žaliuotų gazonai.

1991 m. „Žmonės iš… šiukšlyno“

„Keisčiausias atvejis, kai trečiąjį kartą apiplėšė Pilviškiuose buities paviljoną. Iš ten buvo pavogta labai daug medžiagų. Kas įdomiausia, jas vagišiai ir realizavo pačiuose Pilviškiuose. Sakė, kai pardavinėjo paskutinius du rulonus, moterys net susipešė. Argi nekilo pirkėjams įtarimas, iš kur tos medžiagos – juk apie vagystę žinojo visas miestelis, apylinkės įgaliotinis, rašė ir „Santaka“. Deja, iki mūsų tokia svarbi informacija apie prekybą vogtomis medžiagomis neatėjo“, – sakė komisaro pavaduotojas J.Gabraitis.

1997 m. „Patvarkymai“.

Komunalinių paslaugų įmonės darbininkai, nežinia kiek kartų tvarkantys žemės plotelį prie J.Basanavičiaus paminklo, stengiasi jį užželdinti veja. Tačiau pėdos, pėdelės, dviračių žymės vis atsiranda. Net ir viduryje dienos žengiama nosies tiesumu. Dabar bandoma apsaugoti aptvėrus ir pastačius įspėjamuosius ženklus. Nors aikštės pertvarkymo projekto autoriui vilniškiui V.Balčiūnui gal ir nepriimtina, bet žmonės renkasi takus patogiausiose vietose. Todėl suderinus su rajono vyr. architektu Arnoldu Sinkevičiumi, prie J.Basanavičiaus paminklo bus nutiesti takeliai tose vietose, kuriose žmonės dabar mina bandomą apželdinti pievelę.

2003 m. „Europietiškiausius žmones sveikino A.Čekuolis“

Susitikimas su A.Čekuoliu buvo gera proga pagerbti Vilkaviškio krašto „europiečius“. Mūsų rajono gyventojai nebuvo itin aktyvūs rinkimuose – pasiūlė devynis kandidatus: gydytojus Romualdą Sveikatą ir Stanislovą Einikienę, ūkininkus Sigitą Žilinską ir Eugenijų Valucką, „Kybartų“ orkestro vadovą A.Ziegoraitį, pedagogus Romualdą Ramanauską ir Nijolę Liaudinskienę, verslininkę Tamarą Leonavičienę ir veterinarijos gydytoją Sigitą Jašinską.

Iš kandidatų devintuko pačiu europietiškiausiu Vilkaviškio krašto žmogumi išrinktai Virbalio vidurinės mokyklos direktorei Nijolei Liaudinskienei tai liudijantį dokumentą įteikė A.Čekuolis, o reljefinę kompoziciją „Obelis“, pagamintą iš bronzos ir sidabro, – prizo steigėjos draudimo kompanijos „ERGO Lietuva“ Vilkaviškio atstovybės vadovė Giedrė Janušauskienė. Pagrindinio prizo laimėtojai teko ir dėžė „Euro“ alaus bei daugybė gėlių, kurias jai dovanojo kolegos ir mokiniai, gausiai atvažiavę į renginį.