Gydytojas pataria: gyvenk be streso

Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Stresas yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei. Žmonės reaguoja į streso situacijas emocionaliai (psichologinis atsakas), fiziologiškai (organizmo atsakas) ir elgesiu.

Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: tai gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Gydytojas Holmse („Gyvenimo įvykių teorija“) ištyręs per 5000 įvairiomis ligomis sergančių žmonių svarbiausius gyvenimo įvykius nustatė, kad stresus gali sukelti ne tik neigiami, bet ir stiprūs teigiami išgyvenimai bei įvykiai, t.y. stresas susijęs su pokyčiais. Taip pat streso šaltiniu gali būti ne tik vienkartiniai stiprūs poveikiai, bet ir pasikartojantys nestiprūs dirgikliai (rutina taip pat gali būti streso šaltiniu). Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.

Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai ir tokių pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti „atminties neuronus“. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe.

Žmonės nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų sukeltą poveikį vaikai bando neutralizuoti jį išreikšdami vienokiu ar kitokiu elgesiu: mušasi, pyksta, erzina aplinkinius; suaugusieji labiau linkę užsisklęsti, išgyventi viską viduje, niekam nepasakoti; daugeliui pirmąja nusiraminimo priemone tampa cigaretė, alkoholis, įvairios narkotinės medžiagos. Paprastai tai nepadeda įveikti streso sukeltos būsenos ir nebūna ilgalaikio poveikio. Kitąsyk atsidūręs panašioje situacijoje žmogus vėl negalės konstruktyviai su ja susidoroti.

Kaip nusiraminti, sumažinti įtampą, pagerinti savijautą? Stresas gali būti įveikiamas konstruktyviai, kai žmogus nustato įtampos priežastį ir ją pašalina. Tuomet įtampa dėl šios priežasties nebesikartoja. Nekonstruktyvus įveikimas – kai sumažinami streso požymiai (bloga savijauta, susitaikymas konflikte ir pan.), tačiau priežastys, dėl kurių kilo įtampa, nepanaikinamos (negydoma liga, nesprendžiamas klausimas, dėl kurio kilo konfliktas ir t.t.).

Kadangi stresą gali sukelti labai subjektyvūs veiksniai, tai ir jo įveikimas gali būti labai individualus. Svarbu išmokti klausyti savęs, mūsų organizmas gali geriausiai patarti, kas jam naudinga. Vienam padeda pasivaikščiojimas parke, kitam važinėjimas dviračiu ar fiziniai pratimai, trečiam piešimas ar muzika. Stresinius išgyvenimus labai palengvina sportas, mėgstamas užsiėmimas, jausmų išsakymas artimam žmogui.

Ne visuomet pavyksta pačiam įveikti stresą, nusiraminti. Tokiu atveju gali padėti augalinių ekstraktų pagrindu sukurti vaistai, kurie galėtų pagelbėti. Pvz., DORMIPLANT – tinka tiems, kurie dažnai susiduria su stresu, jaučia nerimą, skundžiasi laikina nemiga. DORMIPLANT galima įsigyti be recepto, nes jo vartojimas yra saugus, nepasireiškia pripratimas ir jį galima vartoti ilgą laiką.

Valdas MULEVIČIUS

Gydytojas

Užsk. 2576