Medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos stacionare arba ambulatoriškai

Nusprendžia gydytojas

Apdraustiesiems (ar apsidraudusiems) privalomuoju sveikatos draudimu medicininę reabilitaciją ar sanatorinį gydymą skiria gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Pacientui išduodamas gydymo įstaigoje užpildytas ligos išrašas ir pažyma kelialapiui gauti. Su šiais dokumentais reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kurioje išduodama pažyma, patvirtinanti teisę į gydymo kompensaciją.

Viena intensyviausių gydymo rūšių – medicininė reabilitacija, kuri skiriama ligoniams po sunkių ligų, operacijų bei traumų. Daugiausia medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama apdraustiesiems po insulto, širdies ir kraujagyslių implantavimo operacijų, dėl artrozės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, navikų, tarpslankstelinių diskų ligų, po endoprotezavimo.

Medicininės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos stacionare ir ambulatoriškai. Sunkiausiems ligoniams medicininės reabilitacijos paslaugos suteikiamos ligoninių specializuotuose reabilitacijos skyriuose, kur padedama sugrįžti į visavertį gyvenimą, išmokant pačiam save apsitarnauti, neretai atlikti pačius paprasčiausius kasdieniniame gyvenime reikalingus veiksmus. Lengvesniems ligoniams po persirgtos ligos ar patirtos traumos gydytojas gali skirti sveikatos grąžinamąjį gydymą arba ambulatorinę reabilitaciją. Ambulatorinė reabilitacija veiksmingumu paprastai nenusileidžia stacionarinei, be to, šios paslaugos yra pigesnės: į jų kainą neįskaičiuojamos vadinamosios „viešbučio paslaugos“ – nakvynė ir maitinimas. Todėl susidaro galimybė medicininės reabilitacijos paslaugų suteikti daugiau pacientų. Gydantis gydytojas atsižvelgdamas į paciento ligą bei sveikatos būklę nusprendžia, ar ligonis turi gauti gydymo paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai.

Pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą

Šiais metais teritorinės ligonių kasos ragina gydymo įstaigas dažniau vaikams skirti reabilitacinį gydymą. Tuo rūpintis turėtų ne tik stacionarai, bet ir pirminės sveikatos priežiūros centrai bei poliklinikos. Į reabilitacinę gydymo įstaigą ar sanatoriją siunčiamam pacientui tiek gydymo įstaigoje, tiek teritorinėje ligonių kasoje turi būti suteikta visa informacija apie tam tikro profilio paslaugas teikiančias įstaigas.

Atkreipiame skaitytojų dėmesį į tai, kad pacientas pats turi teisę pasirinkti tą gydymo įstaigą, į kurią vykti yra patogiau. Norėtume dar kartą priminti, kad tai, ar reikia taikyti medicininę reabilitaciją, ar sanatorinį gydymą, nusprendžia ne pacientas, bet gydantis gydytojas, pasitaręs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju ir, žinoma, vadovaudamasis tai reglamentuojančiais teisės aktais. Tik tokiu atveju šių paslaugų apmokėjimas apdraustiesiems yra kompensuojamas (visiškai arba iš dalies) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Apie kompensuojamųjų vaistų gavimą

Kai vykstame į polikliniką ar konsultaciją, su savimi pasiimame kompensuojamųjų vaistų pasus. Kam jie yra reikalingi? Jei esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir gydotės ambulatoriškai (ne ligoninėje), šeimos gydytojai, gydytojai konsultantai, dirbantys įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis, gali jums skirti ir išrašyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių.

Medikamentai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos pagal ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti A sąrašą, kompensuojamųjų vaistų B sąrašą ir atskirą medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet bazinė vaisto kaina – t.y. mažmeninės kainos, už kurią parduodami medikamentai vaistinėje, dalis. Ji gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ir 50 proc.

Iš praktikos žinome, kad ir už 100 proc. kompensuojamus vaistus tenka primokėti, nes susidaro skirtumas tarp bazinės ir visos vaisto kainos bei skirtingų farmacijos firmų nustatytos kainos už medikamentą tuo pačiu bendriniu pavadinimu. Gydytojas turėtų informuoti pacientą (gali pasiteirauti ir pacientas), už kuriuos vaistus reikės primokėti daugiau, už kuriuos – mažiau. Apie turimus vaistus bei jų priemokos dydį gali informuoti ir vaistininkas. Pacientui svarbu žinoti, kad vaistinėse visada yra pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti A sąrašo sudarymo esmė – visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu kompensuoti tam tikrų ligų gydymą. Pastarasis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į paplitusias ligas, jų įtaką gyventojų sveikatai. Kiekvienai ligai gydyti numatomi kompensuotini vaistai. Medikamentų bazinė kaina kompensuojama 100 proc., jei jie skiriami ligoniams, sergantiems lėtinėmis, progresuojančiomis ligoms, kaip tuberkulioze, navikais, cukriniu diabetu, šizofrenija, epilepsija, astma ir t.t.

Kompensuojamųjų vaistų B sąrašas sudaromas atsižvelgiant į atskirų socialinių grupių pacientų (vaikų, pensininkų, neįgaliųjų) finansines galimybes įsigyti vienų ar kitų vaistų. Pagal šį sąrašą pensininkams, II grupės invalidumo pensiją gaunantiems, iš dalies darbingiems asmenims, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, taip pat pašalpos, socialinių pensijų gavėjams vaistų bazinė kaina kompensuojama 50 proc. Vaikams iki 18 m. ir asmenims, pripažintiems nedarbingais, pensininkams, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (I grupės invalidams), pagal abu anksčiau minėtus sąrašus vaistai kompensuojami 100 proc. bazinės kainos.

Kuriam laikui išrašomi kompensuojami vaistai?

Kompensuojamieji vaistai pacientams išrašomi kompensuojamųjų vaistų pasuose. Juos išduoda medicinos įstaigos, pasirašiusios atitinkamą susitarimą su teritorine ligonių kasa.

Ką reikia daryti norint gauti kompensuojamųjų vaistų pasą? Kreipkitės į polikliniką, kurioje dirba jūsų šeimos gydytojas, ir pateikite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei prašymą išduoti kompensuojamųjų vaistų pasą. Beje, pirmasis pasas išduodamas nemokamai, o keičiant jį apdraustasis turi grąžinti senąjį vaistų pasą bei sumokėti 3 Lt (negrąžinus senojo, naujasis kompensuojamųjų vaistų pasas išduodamas apdraustajam tik sumokėjus 50 Lt).

Jei pacientui būtina skirti kompensuojamųjų vaistų, o jis tuo metu vaistų paso neturi, gydytojas gali išrašyti medikamentus specialios formos recepte, kuris naudojamas išskirtiniais atvejais. Pirmą kartą ligoniui diagnozavus lėtinę ligą, vaistų išrašoma iki 1 mėn. gydymo kursui (gali būti išrašomi vienai ar kelioms dienoms). Įsitikinus vaistų veiksmingumu galima jų skirti iki 3 mėn. (išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus). Sergant ūmia liga vaistai išrašomi 7 dienų gydymo kursui.

Veronika PEČKIENĖ

Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene