Eilių prie notarų kabinetų reforma nesutrumpino

Eglė KVIESULAITIENĖ

Išgirdę apie reformas notarų darbe – ilgesnes priėmimo valandas, pigesnius įkainius, „vieno langelio“ principą – daugelis gyventojų pasidžiaugė teigiamais pokyčiais.

Įkainiai dar keisis

Vilkaviškio I notarų biuro notarė Rita Vyzienė aiškino, jog nuo balandžio 12 d. įsigaliojo teisingumo ministro įsakymas, kuriuo pakeistas notarų imamo atlyginimo dydis. Taikant šiuos pakeitimus, notarams kilo neaiškumų, todėl Notarų rūmai kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl išaiškinimo. Notarai tikisi, kad gavus išaiškinimą jokių problemų nebekils ir jie kartu su klientais galės pasidžiaugti reforma.

Taikant naujus įkainius, atpigusiomis notaro paslaugomis gali pasidžiaugti nekilnojamojo daikto pirkėjai ir pardavėjai. Pagal anksčiau galiojusius įkainius už žemės ar pastatų, butų pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimą, kai šalių sutarta kaina buvo iki 30 tūkst. litų, notarui reikėjo mokėti 1 proc., bet ne mažiau kaip 50 Lt. Pakeitus įkainius, reikės mokėti 0,45 proc. nuo sandorio sumos, bet ne mažiau kaip 100 litų. Pavyzdžiui, jei parduodamo daikto kaina 30 tūkst. litų, anksčiau reikėjo mokėti 300 litų, o pagal naujus įkainius – 135 Lt.

Atpigusiomis notaro paslaugomis gali pasidžiaugti ir seneliai, norintys dovanoti nekilnojamąjį turtą savo vaikaičiams. Mat anksčiau pigesnis sandorio patvirtinimo įkainis buvo taikomas tokį turtą dovanojant tik sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Tokios sutarties patvirtinimas kainuoja 50–80 litų.

Truputį atpigo testamento, įgaliojimų sutuoktiniui, tėvams, vaikams patvirtinimas. Notarė R.Vyzienė sakė, kad Lietuvoje taikomi įkainiai – vieni mažiausių iš visų ES valstybių.

Eilės persikėlė

Spaudoje pasirodžius informacijai, kad tvarkantis sandorius nekilnojamojo turto pažymų nebereikės kreiptis į Registrų centrą, o jas bus galima užsisakyti pas notarus ir paslauga nieko nekainuos, notarų kabinetuose tapo „karšta“. Žmonės suprato, kad nekainuos ne tik notaro teikiama paslauga, bet ir pažymas jie gaus nemokamai.

– Dabar norint parduoti, padovanoti, paveldėti nekilnojamąjį turtą pažymas sandoriams užsako notarai. Tačiau pažymų užsakymo ir išdavimo tvarka nepasikeitė. Anksčiau šią funkciją atliko speciali įstaiga, kurioje dirbo keli registratoriai, o dabar šį darbą perkėlė dviem rajono notarėms. Registrų centro įkainiai nesumažėjo, tik pinigus klientas moka ne banke, kaip anksčiau, o juos Registrų centrui surenka notaras, – aiškino R.Vyzienė. – Terminai taip pat liko tie patys. Pažyma Registrų centre išduodama per 7 darbo dienas, o skubos tvarka, už didesnį mokestį – per penkias, tris ar vieną dieną. Tad niekas nepasikeitė, tik eilės iš Registrų centro persikėlė į notarų biurus. Be to, jei turtas teisiškai nesutvarkytas, mes pažymos negauname ir klientas vis tiek turi eiti į Registrų centrą, o susitvarkęs dokumentus – grįžti pas notarą užsisakyti pažymos.

Informacija – akimirksniu

Notarė R.Vyzienė tikisi, kad reforma įsibėgės ir dabartinės problemos bus išspręstos. Numatyta, kad ateityje notaras ne tik užsakinės pažymas, bet ir atlikęs sandorį galės jį įregistruoti registre. Deja, kol kas nekilnojamojo turto registras taip greitai neveikia ir klientui, užsakiusiam pažymą sandoriui, vėl tenka keliauti pas notarą, kad sudarytų patį sandorį, kuriam buvo reikalinga užsakyta pažyma.

Notarai negali atsidžiaugti pertvarka gyventojų registre. Seniau užsakytos pažymos apie tai, ar sandorių sudarytojas turi sutuoktinį, nepilnamečių vaikų bei kt., tekdavo laukti kelias dienas. Dabar informaciją iš gyventojų registro notarai gauna labai greitai – užklausus per kelias minutes gaunami būtini duomenys. Taip pat patenkama ir į testamentų registrą, kur suvesti visi duomenys apie testamentus nuo 2001 metų. Įėjusi į registrą notarė gauna informaciją, ar žmogus, kurio turtas paveldimas, nebuvo parašęs daugiau testamentų. Per kelias minutes gaunama informacija ir iš turto arešto registro, ar parduodamas turtas nėra areštuotas.

Pakaks vieno sutikimo

Daugelis tėvelių artėjant atostogų sezonui apsidžiaugė, kad vežantis vaiką į užsienio šalį nebereikės notaro patvirtinto abiejų tėvų sutikimo. Nuo birželio 1 d. įsigalios nauja tvarka. Nepilnamečiui vykstant į užsienį su vienu iš tėvų, pasieniečiai nebereikalaus antrojo iš tėvų sutikimo. Reikalavimas supaprastintas dėl to, kad norėdamos į užsienį išsivežti vaiką vienišos ar išsiskyrusios moterys turėdavo itin daug problemų. Jos privalėdavo gauti vaiko tėvo sutikimą, patvirtintą notaro. Kildavo problemų, nes moteris dažnai net nežinodavo apie šeimą seniai palikusio sutuoktinio dabartinę gyvenamąją vietą. Problemų kildavo ir šeimoms, kurių vienas iš tėvų išvykęs dirbti į užsienį. Tokiose situacijose gelbėdavo Vaiko teisių apsaugos tarnyba, išduodama atitinkamą dokumentą.

Supaprastintos ir nepilnamečių kelionės į užsienį be tėvų, su kitais juos lydinčiais asmenimis. Tokiu atveju pasieniečiams reikės pateikti bent vieno iš tėvų notaro ar seniūno patvirtintą sutikimą.

Su klasės sąrašu

Nuo birželio 1 d. į užsienį vykstančių su klase, sportine komanda, kitu kolektyvu ar grupe nepilnamečių tėveliams taip pat bus mažiau problemų.

Nepilnamečių grupės vadovas turės sudaryti vykstančių moksleivių sąrašą. Tačiau sudarydamas sąrašą vadovas privalo gauti bent vieno iš vaiko tėvų rašytinį, notaro ar seniūno patvirtintą sutikimą.

– Mes, notarai, manėme, kad vežantis į užsienį mokyklos, sporto, meno kolektyvus ar kitas pedagogų prižiūrimas moksleivių grupes nebereikėtų notarų patvirtintų sutikimų, o pakaktų mokyklos vadovo antspaudu ir parašu patvirtinto rašto, – aiškino notarė R.Vyzienė. – Juk tokiu atveju visiems žinomi kelionės tikslai. Niekas nesirengia vaikų parduoti ar palikti užsienyje. Įsivaizduokite, kai likus porai dienų iki kelionės pas notarus suguža visos keliasdešimties vaikų grupės tėvai, norintys gauti notaro patvirtintą sutikimą. Mes, dvi rajono notarės, nepajėgios jų priimti pageidaujamu metu. Paskui ir kyla kalbos, kad pas notarus ilgiausios eilės, neįmanoma patekti.

Trūksta notarų

Vidurines mokyklas baigę ir susiruošę studijuoti abiturientai vasarą užguldavo notarų kabinetus. Mat aukštosios mokyklos reikalaudavo, kad mokyklos baigimo atestato kopija būtų patvirtinta notaro.

– Daugelis įsivaizdavo, kad atestatų kopijų tvirtinimą sugalvojo notarai. Bet mes tik piliečiui pageidaujant ar įstatymų nustatytais atvejais tvirtiname nuorašus, – aiškino R.Vyzienė. – Mano turimais duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerija suderino su valstybiniais universitetais ir kolegijomis nuostatą, kad asmenų, stojančių į valstybines aukštąsias mokyklas, išsilavinimą liudijančius dokumentus ir jų priedus galės tvirtinti rektoriaus (direktoriaus) įgaliotas asmuo. Naujoji tvarka leis sumažinti notarų darbo krūvį ir kartu padės taupyti stojančiųjų laiką.

Rajono Savivaldybė kreipėsi su prašymu į Teisingumo ministeriją ir mūsų rajone buvo įsteigtas trečias notaro etatas. Toks Valstybės įgaliotas pareigūnas turėtų dirbti Kybartuose, tačiau kol kas vykusiuose konkursuose norinčių ar galinčių dalyvauti neatsirado. Miestiečiai teisininkai dirbti provincijoje nenori, o vietinių teisininkų, išlaikiusių notaro egzaminą, neatsiranda.