Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Daugeliui artėja atostogos, todėl naudinga būtų aptarti su tuo susijusius kalbos dalykus.

Prašyti atostogų reikia ne pas direktorių, o direktorių, direktoriaus. Su veiksmažodžiu prašyti prielinksnis pas nevartotinas veiksmo adresatui, nesusijusiam su vieta, reikšti.

Darbuotojai išeina ne atostogoms, o atostogų, į atostogas, atostogauti. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas vietininkas atostogose, dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma. Naujuose „Kalbos patarimuose“ teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz.: Vedėjas dabar atostogose. Tačiau argi ne paprasčiau sakyti tiesiog atostogauja?

Kaip derėtų formuluoti prašymą: prašau suteikti atostogas ar leisti atostogų? Kai kalbama apskritai apie atostogas, apie teisę jas turėti, vartojama suteikti atostogas (pvz., įstatyme). Konkrečiu atveju, kai žmogus eina atostogauti, sakoma leisti atostogų. Leisti atostogų – reiškia atostogų davimą ir įforminimą.

Prašyme rašome: Prašau leisti mane atostogų nuo birželio 1 dienos. Dėl atostogų trukmės kartais gali kilti neaiškumų, jei skelbiama, kad darbuotojas atostogauja, pavyzdžiui, iki birželio 14 dienos. Ar jis tą dieną dar atostogauja, ar jau turi ateiti į darbą? Jeigu dar atostogauja, dėl aiškumo tikslinga pridėti žodį imtinai, pvz., iki birželio 14 dienos imtinai. Tą pačią reikšmę turi ir žodis įskaitytinai.

Negerai, kai prašoma leisti apmokamų atostogų. Taisyklingas terminas yra mokamos atostogos. Taigi prašome leisti mokamų atostogų. Suprantama, neapmokamos atostogos vadintinos nemokamomis atostogomis.

Būna ir mokymosi atostogos. Rašte galima formuluoti taip: Leisti mokymosi atostogų arba atostogų mokytis.

Darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką, gali būti vadinamas įvairiai: atostogų, atostoginiai pinigai, atostogpinigiai arba tiesiog atostoginiai. Darbuotojui turi būti ne apmokėta, o sumokėta, užmokėta už darbą.

Kartais prisieina darbo kolektyvo narį iš atostogų atšaukti. Tai – taisyklingas pasakymas, nes šis veiksmažodis turi reikšmę „asmens sugrąžinimas, nurodymas grįžti“.

Kaip taisyklingai formuluoti įsakymo tekstą? Kalbininkai pataria rašyti taip, pvz.: Leidžiu (nurodoma darbuotojo pareigos, vardas, pavardė) 14 kalendorinių dienų dalinių kasmetinių atostogų nuo 2007 m. birželio 1 dienos iki 2007 m. birželio 14 dienos imtinai už (nurodomas laikotarpis) darbo metus.

Kalbant apie darbo santykius, dera priminti, kad darbuotojas atleidžiamas ne jam pačiam prašant, o savo paties prašymu. Formuluotė atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu į kitą darbą taisoma ryšium su perėjimu į kitą darbą, nes perėjo į kitą darbą.

Atleisti (jokiu būdu – ne nuimti) galima iš pareigų, bet ne iš pareigybės. Pareigybė – su konkrečiu asmeniu nesiejamos pareigos.

Negalima paaukštinti ar pažeminti pareigomis – darbuotojas gali būti tik perkeltas, pervestas, paskirtas į aukštesnes (žemesnes) pareigas.

Pasakymas dirba direktoriaus pareigose yra netaisyklingas. Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas nevartotinas. Turi būti eina direktoriaus pareigas. Darbuotojas eina, o ne užima pareigas, nes jas reikia ne šiaip užimti, bet eiti, t.y. dirbti.

Tačiau, ko gero, smagiausia eiti atostogų. Linkime visiems gerai ir turiningai pailsėti.