Jaudino iš globėjų akių sklindantis begalinis gerumas

Birutė NENĖNIENĖ

Į pirmąją bendrą šventę „Priglausk mane“, vykusią Vilkaviškio kultūros rūmuose, rinkosi vaikus globojančios rajono šeimos su savo globotiniais ir daugiavaikės šeimos.

Taip pat buvo laukiami rajono valdžios atstovai, seniūnai, socialiniai, globos įstaigų darbuotojai. Šventėje dalyvavo ir kalbėjo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, Seimo narių Algirdo Butkevičiaus ir Algirdo Ivanausko padėjėjai Algirdas Neiberka, Edita Kudirkaitė bei kiti.

Globėjams muzikinę programą skyrė Danė Paukštaitienė-Jurkšaitytė su savo ugdytiniais. Aštuonioms šeimoms rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas įteikė mero padėkos raštus. Verslininkai, įmonės, organizacijos, pavieniai asmenys globėjus apdovanojo savo prizais. Buvo parodyti filmuoti siužetai apie šiuos globėjus ir jų šeimose augančius vaikus.

Renginio iniciatorė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Danutė Viltrakienė tokią šventę norėjo surengti gegužės viduryje todėl, kad šis pavasario mėnuo pulsuoja atbundančios gamtos bei amžinuoju žmogaus dvasios grožiu. Po gegužės pirmąjį sekmadienį švęstos Motinos dienos vienas kalendoriaus lapelis primena esant ir Šeimos dieną, kuri, deja, pas mus dar nėra pažymima su derama pagarba.

Kiekvienas žmogus, net sulaukęs brandaus amžiaus, prisimena savo šeimą, nes joje gavo moralines, dvasines, kultūrines, religines vertybes. Šeimoje vaikas patiria saugumo jausmą, jis mokomas mylėti. „Rajone yra 250 beglobių vaikų. Dalis jų gyvena globos namuose. Šiandien ypač norisi kalbėti apie tas šeimas, kurios užaugino savo vaikus ir dar priglaudė vaiką, netekusį tėvų globos. 164 rajono vaikai gyvena 110 globėjų namuose, jausdami jų šilumą, jiems globėjai tapo pačiais artimiausiais žmonėmis, kuriuos gali vadinti mama ir tėte“, – sakė D.Viltrakienė ir padėkos žodį tarė išskirtinei globos įstaigai – Alvito parapijos Šv. Kazimiero globos namams. Už tai, kad juose vaikams sukuriama jauki tikrų namų aplinka.

Prelatas Vytautas Gustaitis visiems linkėjo „atverti širdis meilei, jei norime būti laimingi, nes ne įstatymas, bet meilė gali pakeisti pasaulį“.

Renginio vedėja Alma Finagėjevienė pristatė gebančius mylėti ir užjausti žmones – globėjus.

Erika nuo dvejų metų auga globėjų Albinos ir Juozo Vitkauskų šeimoje. Dabar jai penkiolika. Globėja džiaugiasi Erikos darbštumu, nuoširdumu, gerumu. Mergaitė aktyviai dalyvauja mokyklos renginiuose, konkursuose.

Globėjos Zitos Šlekienės šeimoje devynerių metų Povilas auga nuo ketverių. Daug jėgų, širdies šilumos globėja ir jos vyras Zigmas skyrė Povilo adaptacijai ir lavinimui, nes vaiko gyvenimas šeimoje prasidėjo nuo lankymosi pas gydytojus, Vaiko raidos centro konsultacijų, sanatorijų. Globėja stengiasi plėsti vaiko akiratį, moko paprasčiausių įgūdžių, gerumo, mylėti gyvūnėlius. Povilas globėjus vadina mama ir tėčiu, nes iš tiesų jie jam – patys artimiausi ir mylimiausi žmonės.

Savo globėjus Algį ir Rasą Ramanauskus jų šeimoje jau penkerius metus auganti vienuolikametė Simona taip pat šaukia tėvų vardais, ji pratinama prie paprasčiausių darbelių, jaučiasi saugi ir mylima.

Aušrelės Kirvaitienės šeimoje Darius gyvena jau šešerius metus. Globėją jis džiugina nuoširdumu, geru mokymusi, elgesiu, berniukas – pirmas pagalbininkas namų ūkio darbuose. Šeima laisvalaikiu daug keliauja, Darius keliones labai vertina, nes jam patinka patirti įspūdžiai, pamatytos naujos vietos.

Teresė Cicilija Kalvaitienė globojo net šešis anūkus. Irma ir Andrius jau užaugo, Laima, Roma, Eglė ir Rūta dar moksleivės. Mergaitės puikios šeimininkės, močiutė jas išmokė kepti, virti. Andrius drožinėja iš medžio, parūpina malkų, aparia laukus.

Laimai buvo vieneri, o Agnei treji, kai jų globėjais tapo Kristina ir Kęstutis Benosenkai. Ši jauna šeima mergaitėms tapo tikrąja, o globėjai – tėvais, nes kitų tėvų ir kitos šeimos jos neprisimena. Globėjai stengiasi, kad globotinės pažintų savo tikrąjį brolį Rolandą ir seseris Rasą bei Ingą, kurie gyvena Alvito Šv. Kazimiero globos namuose.

Mergaitės gerai jaučiasi kaimo aplinkoje, daug laiko praleidžia sode, kieme. Kristina ir Kęstutis su mergaitėmis iškylauja, lanko įdomias Lietuvos vietas, stengiasi joms suorganizuoti šventes. Globėjai moko mergaites tvarkingumo, ugdo pareigingumą.

Galima būtų vardyti dar dešimtis globėjų, meile ir rūpesčiu apgobusių savo globojamuosius, gėrėtis jų kilniu poelgiu. Tačiau besiklausant šviesių gyvenimiškų istorijų, žvelgiant į globėjų akis, iš kurių sklido begalinis gerumas, galvoje kaupėsi prieštaringos mintys.

„Ar ne per greitai atleidžiame nuo pareigos bei atsakomybės sveikus tėvus ir motinas. Juk ir pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – parašyta, jog tėvų pareiga užauginti ir išleisti į gyvenimą savo vaikus, o vaikų pareiga prižiūrėti savo senus tėvus“, – už labai reikalingą ir gražų renginį dėkodama pamąstyti pakvietė Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė.