Su miškininkų darbu susipažino teoriškai ir praktiškai

Eglė MIČIULIENĖ

Girininkai ir valdžia

Marijampolės miškų urėdija surengė pažintinį susitikimą, į kurį pakvietė keturių apskrities savivaldybių – Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos – atstovus.

Susirinko ne tik urėdijai priklausančių girininkijų girininkai, bet ir tą dieną atvykti galėję rajonų merai, seniūnai, apskrities viršininko administracijos atstovai.

Kaip sakė Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskus, pagrindinė susitikimo tema buvo valstybiniai miškai ir savivalda. Norėta susipažinti su naujomis savivaldybių administracijomis, parodyti miškininkų darbo specifiką, aptarti būsimas valstybinių miškų valdymo reformas, per seniūnus informaciją paskleisti visuomenei.

Aptarė situaciją

K.Bielskus susirinkusiems išdėstė situaciją Marijampolės miškų urėdijoje.

Vilkaviškio rajono gyventojams tikriausiai būtų įdomu žinoti, jog mūsų rajono valstybinės reikšmės miškai užima 8014 ha, t. y. 35,5 proc. urėdijos valdomo ploto.

Iš viso urėdijoje yra aštuonios girininkijos, trys iš jų – Vilkaviškio, Pajevonio ir Gražiškių – yra mūsų rajone.

Antra pagal dydį urėdijoje (po Žuvinto biosferos rezervato) saugoma teritorija – Vištyčio regioninis parkas. Jis užima net 5079,7 ha. Dar viena svarbi saugoma mūsų rajono teritorija – valstybinis Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis (347,1 ha).

Beje, privačių miškų skaičiumi mūsų rajonas lenkia kitus. Vilkaviškio rajone yra net 2549,5 ha privačių miškų, Kalvarijos savivaldybėje – 1928,7 ha, Marijampolės – tik 1122,6 ha, o Kazlų Rūdos – vos 15,4 ha.

Urėdija siūlosi pirkti miško žemę iš privačių asmenų. Tam pernai buvo numatyta per 35 tūkst. litų. Tačiau privatininkų, norinčių parduoti miškus, neatsirado.

Lėšų gauna ir iš
savivaldybių

Apskrities miškuose vyraujančios medžių rūšys – eglės (24 proc.), juodalksniai (22,3 proc.) ir beržai (21 proc.). 31 procentą urėdijoje sudaro brandūs miškai, 29 proc. – jaunuolynai, likusi dalis – pusamžiai ir bręstantys miškai.

Atrodo, kad miškai dabar kertami be atodairos. Tačiau K.Bielskus teigė, jog dėl visuomenės poreikių ir dabartinės politikos valstybinių brandžių miškų iškertama kur kas mažiau, nei būtų galima iškirsti. O peraugę medžiai pūva, genda, ir per vėlai nukirsti tinka tik malkoms.

Beje, apvalioji mediena sudaro net 88 proc. visų urėdijos pajamų.

Tai, kas išpjaunama, urėdo teigimu, per trejus metus privalo būti atkurta, nors paprastai atkuriama daug greičiau. Privačiuose miškuose šiuo metu galioja švelnesni įstatai, o valstybinių miškų priežiūra – labai griežta.

Miško atkūrimo ir įveisimo darbams urėdija šiemet išleis 830 tūkst. litų, tvarkymo darbams – 649,7 tūkst. litų, apsaugos darbams (sanitarinė, priešgaisrinė apsauga ir kt.) – 60 tūkst. litų.

Lėšų prevencijai urėdija gauna ir iš savivaldybių. Beveik pusę apskrities valstybinių miškų turintys marijampoliečiai šiemet skyrė 15 278,4 litų, mažai miškinga Kalvarijos savivaldybė – 15 029,79 Lt, Vilkaviškio – 9516,62 Lt, o Kazlų Rūdos – 2000 Lt. Vis dėlto tai nėra dideli pinigai. K.Bielskus kalbėjo, kad per miškus veda prasti keliai. Juos taisyti taip pat galėtų padėti savivaldybės. Ir kitose srityse urėdas kvietė savivaldos atstovus bendradarbiauti.

Vežiojo po miškus

K.Bielskus už gražų bendradarbiavimą su urėdija, pagalbą prižiūrint miškus apdovanojo keletą apskrities bei savivaldybių atstovų. Tarp jų buvo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis bei Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas.

Pasibaigus teorinei seminaro daliai, prie girininkijos tvenkinio apskrities ir savivaldybių atstovai
pasodino po simbolinį ąžuoliuką.

Po to susitikimo dalyviai autobusu buvo vežiojami po girininkijas. Daug to, ką aptarė urėdijos pastate, valdžios atstovai galėjo pamatyti savo akimis. Girininkai parodė brandžius miškus, jaunuolynus, sėklinį eglyną, kirtavietes, aiškino, kam jose paliekami biologinės įvairovės medžiai, kokių problemų kyla prižiūrint miškus ir kt.

Kelias valandas po miškus vežioti ir vedžioti seminaro dalyviai Vilkaviškio girininkijai priklausančiame Paežerių miške buvo pavaišinti ant laužo kepta šerniena.