Eglė KVIESULAITIENĖ
Jau kelios savaitės Vilkaviškio ligoninės Vaikų ligų skyriuje – apgultis. Paprastai vasarą įpratusios prie lengvesnių ligonių, šiemet medikės vos spėja pagalbą teikti dūstantiems, apsinuodijusiems ar net insulto ištiktiems vaikams.
Svarbiausia neskubėti
Ligoninės pediatrai bėdojosi, jog tokių sunkių ištisų savaičių seniai beturėję, o ypač vasarą, kai personalas pradeda atostogauti ir skyriuje lieka vos po dvi slaugytojas. Kai lankėmės ligoninėje, medikės tiesiog bėgte lakstė iš palatos į palatą, leido vaistus, statė lašelines. Skyriuje nebuvo nė vienos tuščios lovos.
Tokį ligoniukų pagausėjimą, anot Vaikų ligų skyriaus vedėjos Kristinos Kubilienės, lėmė ankstyva vasara. Mat visi, dar organizmui nespėjus adaptuotis prie klimato pasikeitimų, puolė kaitintis ir maudytis, karštomis vasaros dienomis vieną po kitos porcijos valgyti ledus. Šie vasaros malonumai kai kam baigėsi anginomis ir plaučių uždegimais. Bene sunkiausias ligonis per pastarąsias savaites – šešiametis, ištiktas insulto. Berniuką medikai išgabeno gydyti į Kauno medicinos universiteto klinikas. Tokia liga vaikai suserga itin retai.
Saulėje būkite mažiau
Nors vasara – poilsio ir atostogų metas, pediatrai įspėja, kad netikėta vaiko liga gali sugriauti atostogų planus. O kad taip nenutiktų, reikia saugoti vaikus ne tik nuo peršalimo, bet ir nuo perkaitimo. Vaikams būtina dėvėti kepuraitę nuo saulės, nepiktnaudžiauti maudynėmis. Įlipus į vandenį, nepulti nardyti, o pirmiausia apsitrinti vandeniu, kad organizmas įprastų. Ir vaikams, ir jų tėvams reikėtų saikingiau kaitintis saulėje ir nepamiršti nuo kenksmingų spindulių saugančio kremo. O geriausia išvis nebūti saulėje tuomet, kai ji aktyviausia (12–14 val.). Visiškai pakaktų į paplūdimį eiti nuo 16 val., kai yra sumažėjęs saulės spindulių aktyvumas.
Prasidėjus vasaros iškylų metui, itin padaugėja apsinuodijusių bei dėl žarnyno infekcijos sunegalavusių vaikų. Vėmimą ir viduriavimą dažnai sukelia ir perkaitimas saulėje, tačiau didžiausių problemų kelia maistas, kuris karštame ore greitai genda. Į paplūdimį nusivedusios vaikus mamos paima sumuštinių, pyragėlių, net vištienos kepsnelių. Tokie produktai greitai genda, šiltame ore žaibiškai dauginasi bakterijos.
Tyko bakterijos
Kai kurios bakterijos gamina toksiną, kuris gali sukelti apsinuodijimą maistu. Dažniausiai šias ligas sukelia salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai, klostridijos, patogeninės žarnyno lazdelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt. Per maistą ir vandenį plinta ir virusai: rotavirusai, kalicivirusai, Norwalk virusai, virusinio hepatito A virusas. Bakterijomis, sukeliančiomis žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti užteršta žalia mėsa, paukštiena, subproduktai, karvės pienas, kiaušiniai, daržovės, tačiau rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai maiste esantys mikroorganizmai pasidaugina.
Daugelio bakterijų skaičius šiltame ore kas pusę valandos padvigubėja, o per 12 valandų pasidaugina iki 17 milijonų. Tokia „dozė“ gali tapti ligos priežastimi. Jei maistas laikomas šaltai, bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina.
Daugiau skysčių
Einant į paplūdimį gydytojai pataria geriau imti ne maisto, o kuo daugiau skysčių – mineralinio ar paprasto vandens. Kad nesutriktų vandens, mineralinių druskų ir vitaminų apykaita, organizmas turi pakankamai gauti skysčių. Tik šiek tiek organizme sumažėjus vandens (1–2 proc.), žmogus jau pradeda jausti troškulį. Jei netenkama apie 5 proc. vandens, gali aptemti sąmonė, prasidėti haliucinacijos.
Per parą reikia išgerti apie du litrus skysčių, o karštą vasaros dieną netgi daugiau, nes padidėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs kvėpavimas iš organizmo išgarina daugiau vandens. Gydytojai pataria gerti stipresnės mineralizacijos vandenį (sūrų), nes su prakaitu pasišalina ir mineralinių medžiagų. Tačiau jokiu būdu sušilus negalime gerti labai šalto vandens. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti ledais, ypač vaisiniais. Anot gydytojų, greitai tirpstančius, iš vaisių sulčių pagamintus ledus, vaikai ryja dideliais kąsniais, kas taip pat gali sukelti gerklės uždegimą, anginą.
Obstrukciniais bronchitais besiskundžiantys ligoniai pas medikus pradeda kreiptis tuomet, kai prasideda augalų žydėjimas. Antroji „banga“ užplūsta prasidėjus šienapjūtei. Žiedadulkės sukelia alergines kvėpavimo takų reakcijas, dusulius, akių ir netgi plaučių ligas. Tėvai, žinodami apie vaiko polinkį alergijai, turėtų saugoti, neleisti vartytis pievoje augalų žydėjimo metu.
Kondicionieriaus grėsmė
Gydytojai įspėja, kad civilizacijos atradimas – kondicionierius – taip pat kelia grėsmę susirgti. Dėl didelio lauko ir kondicionuojamos patalpos (mašinos salono ar kambario) temperatūrų skirtumo galima peršalti. Jei lauke oras įkaitęs iki 25 ar 30 laipsnių karščio, optimali oro temperatūra, kuriai reikėtų sureguliuoti kondicionierių, yra ne mažesnė nei 22–24 laipsniai. Temperatūrų skirtumas neturėtų būti didesnis kaip 8 laipsniai.
Kondicionierių keliamas pavojus yra ne tik temperatūrų skirtumai. Oro kondicionieriai, nors ir netiesiogiai, tačiau gali tapti kvėpavimo takų ūmių virusinių
susirgimų priežastimi. Kaip išsiaiškino medikai, nesveikavimus gali sukelti variklio skyriuje esantis kondicionieriaus garintuvas, o tiksliau, ant šilto jo paviršiaus apsigyvenusios įvairių grybelių ir bakterijų kolonijos. Bakterijos ir grybeliai sugeba prasibrauti į saloną per ventiliacijos sistemos labirintus. Tuomet žmogui gresia daug pavojingesnės ligos – tarp jų – chroniškas bronchitas ir netgi astma, todėl kondicionieriaus garintuvą būtina dezinfekuoti.
Tie, kurių automobiliuose nėra kondicionieriaus, vėsinasi prasidarę langus, tačiau skersvėjai taip pat gali peršaldyti jus ar vaikus.
Medikai linki gerai paatostogauti, bet nepamiršti, kad karštu metų laiku peršalti galima netgi greičiau, o ir perkaisti – ne mažiau pavojinga.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.