Valstybinė ligonių kasa registruoja gyventojų prašymus dėl nemokamų endoprotezų skyrimo, atlieka endoprotezavimo operacijų apskaitą, centralizuotai perka sąnarių endoprotezus bei juos paskirsto ligoninėms, o pacientams, įsigijusiems endoprotezus savo lėšomis, išmoka nustatyto dydžio kompensacijas.
Kol kas situacija yra tokia, kad gegužės pabaigoje nemokamo klubo sąnario endoprotezavimo operacijos iš viso laukė 12 910 pacientų, o kelio sąnario – 15 539 pacientai. Net 70 proc. laukiančiųjų yra vyresniojo amžiaus (60–79 m.) moterys. Jaunesni kaip 41 metų amžiaus pacientai, laukiantys klubo ar kelio sąnario pakeitimo, sudaro vos kelis procentus. Šiuo metu eilės tvarka nemokamo sąnario endoprotezo ar kompensacijos (jei endoprotezas įsigyjamas paciento lėšomis) tenka laukti ne mažiau kaip 3 metus. Maždaug 21 proc. pacientų, pateikusių prašymus skirti endoprotezą, įsigyja jį savo lėšomis, o vėliau laukia kompensacijos.
Protezavimo operacijoms Lietuvoje naudojami gero dizaino ir kokybiško metalo protezai, kuriuos gamina garsios Vokietijos, JAV firmos. Dauguma jų – net 95,7 proc. – cementinio tvirtinimo, 1,8 proc. – mechaninio tvirtinimo, 2,5 proc. – mišraus.
Mūsų šalyje sąnarių endoprotezavimo operacijas atlieka 19 ligoninių. Pernai atliktos 2623 klubo sąnario ir 1556 kelio endoprotezavimo operacijos. Valstybinė ligonių kasa per metus gavo net 10 866 pacientų prašymų dėl įvairių sąnarių protezavimo. Tačiau protezavimo operacijų Lietuvoje yra atliekama mažiau nei kitose užsienio šalyse. Pavyzdžiui, per metus 100 tūkst. gyventojų šalyje vidutiniškai atliekama 120 sąnarių pakeitimo operacijų, o Naujojoje Zelandijoje – 270, Suomijoje – 259, Švedijoje – 237, Norvegijoje – 217. Pasak Valstybinės ligonių kasos specialisto K.Runkelės, kad laukiančiųjų operacijos eilės stabilizuotųsi, per metus reikėtų atlikti daugiau kaip 10 tūkst. operacijų, t. y. tiek, kiek yra gaunama pacientų prašymų.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje šios srities medikai dirba profesionaliai ir kasmet vis mažiau operuoja pakartotinai, siekiant pakeisti klubo, sąnario ar kelio sąnarį. Tai didele dalimi lemia gydytojų profesionalumas, ilgametė patirtis, taip pat tinkamas endoprotezų bei tvirtinimo medžiagų parinkimas. Šalyje pakartotinos kelio protezavimo operacijos sudaro tik 2,8 proc. visų operacijų skaičiaus, nors kitose šalyse šių operacijų atliekama kur kas daugiau. Pavyzdžiui, Norvegijoje endoprotezavimo operacijos sudaro 7,2 proc., Švedijoje – 5 proc. nuo visų atliekamų operacijų.
Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa kartu su Lietuvos traumatologų ortopedų draugija kuria informacinės sistemos „Sveidra“ endoprotezų užsakymų, paskirstymo bei apskaitos posistemę. Joje bus pateikta informacija apie gydymo įstaigas, atliekančias endoprotezavimo paslaugas. Pasinaudojus šia duomenų baze nesudėtinga bus įvertinti atliekamų operacijų rezultatus bei naudojamų implantų ir operacinės technikos ypatumus, investicijų efektyvumą.
Veronika PEČKIENĖ
Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.