Išalkę šunys drasko Gudkaimio gyventojų gyvulius

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Gal prieš metus esame rašę, kaip Gudkaimio gyventojas Antanas Nausėda ganykloje rado penkias negyvas ožkas. Tąkart jokių išorinių sužalojimų ant jų nepastebėta.

Šiais metais istorija kartojasi, tik jau pagal kitokį scenarijų. Negyvi gyvuliukai sudraskyti ir apkandžioti. Per praeitą savaitę keli šio kaimo gyventojai prarado vienuolika įvairaus amžiaus ožkų. Prieš porą savaičių vietinis ūkininkas neteko veršelio. Gudkaimiškiai sakė, kad keletas gyvulių mirtinai sudraskyti ir gretimame Stulgelių kaime. Gyventojai įtaria, jog tai galėjo padaryti valkataujantys sulaukėję šunys.

Grėsmė ne tik gyvuliams

Gudkaimio gyventojas Bronius Kučiauskas, ką tik pamelžęs netoliese pievoje besiganančią karvutę, sakė ją radęs sveiką. Neliestas ir ganykloje pririštas jautukas.

– Užtat mano kaimynas A.Nausėda vėl nukentėjo, – užjautė draugą B.Kučiauskas. – Mirtinai sudraskytos šešios jo ožkos. Nesiseka žmogui…

Pakalbintas A.Nausėda, atrodo, tragedijos iš savo netekties nedarė – ramiai papasakojo, kas atsitiko, nuvedė parodyti ožkų maitas. Vaizdas paliko tikrai kraupų įspūdį.

Kartu su B.Kučiausku, jo sūnumi ir A.Nausėda einant per laukus šie vienu balsu tvirtino, kad pavojus gresia ne tik pievose besiganantiems gyvuliams – sulaukėję padarai bet kada gali užpulti ir žmogų.

Nukentėjo ne vienas

– Valkataujantys šunys sudraskė ir kelias Venclovų ožkas, – pasakojo kaimynų bėdas žinantis B.Kučiauskas.

Kieme pakalbinta Venclovų senolė sakė, kad viskas vyko ryte. Anksti atsikėlę ir perkėlę ožkutes jų šeimininkai po valandos sugalvojo gyvulius nuvesti pagirdyti. Vos prieš valandą palikę gyvas ir mekenančias, pievoje jas rado išdraskytas gabalais.

– Tai kas garantuos, kad ir žmogaus neužpuls, – sielvartavo moteris.

Žudo ne tik ožkas

– Prieš porą savaičių tikriausiai tie patys šunys sudraskė Juozo Sakalausko veršį, – tvirtino kaimynai. – Atėjęs rado tik pusę.

Pakalbintas telefonu ūkininkas patvirtino, kad taip ir buvo.

– Karvė buvo neseniai apsiveršiavusi, tai ir veršelis dar nedidukas, todėl buvo lengva papjauti, – aiškino J.Sakalauskas. – Baisu gyvulį ganykloje palikti, jau nežinome, ką daryti. Padėkite, jei galite, nes mes jaučiamės bejėgiai.

Pyksta ant medžiotojų

Gudkaimiškiai mano, kad čia tikrai šunų darbas. Žmonės juos matė keliskart prabėgančius, ir pasieniečiai iš bokštelio pastebėjo. Viena kalė jau ir šuniukų atsivedusi kažkur krūmuose, prie pat pasienio.

Gudkaimiškiai svarsto, ar tik nebus taip, kad neseniai sudegus skerdyklai Bajoruose šunys neranda kuo maitintis, tai puldinėja pririštus mažesnius gyvulius.

– Ką mums daryti – neišmanome, – sakė A.Nausėda. – Ožkų aš jau neauginsiu – visų netekau. Beliko vienas ožys, ir tas pas kaimyną.

Vietiniai sakė kreipęsi į Šūklių medžiotojų būrelį, kurie medžioja šitoje teritorijoje, kad jiems padėtų, bet susitarti nepavyko.

– Mūsų laukuose kiškučius ir paukštelius šaudyti jie moka, – pyko gudkaimiškiai. – O padėti tai negali. Parašysime raštą, kad nesutinkame, jog jie braidytų po mūsų laukus, tada žinos.

B.Kučiauskas sakė domėjęsis dėl leidimo šautuvui įsigyti. Sužinojęs, kad šunų šaudyti negalės, vyras nusispjovęs į tą reikalą. Žmonės teigė skambinę ir seniūnui, tačiau patys suprantantys, jog jis su šautuvu neatvažiuos ir šunų neišnaikins. Tam reikia samdyti atitinkamas firmas, kurių paslaugos brangiai kainuoja, o ir nauda negarantuota.

Šunų teisės didesnės

Medžiotojų ir žvejų draugijos Vilkaviškio skyriaus medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė sakė, kad medžiotojai šunų šaudyti neturi teisės. Vienintelis atvejis, jei šie užpuola juos medžioklės metu laukuose. Specialistė sakė pakalbėsianti su medžiotojais, pasitarsianti, kaip būtų galima padėti gyventojams.

– Žmonės turi skambinti seniūnui, gal šis daugiau gali, – patarė D.Venskūnienė. – Šia problema galėtų pasidomėti ir gyvūnų globos specialistai, veterinarijos tarnyba.

– Kai įsigilini, tai šunys turi didesnes teises nei žmones, – skėsčiojo rankomis visur neigiamą atsakymą išgirdęs B.Kučiauskas.