Birutė NENĖNIENĖ
Griuvėsius paslėpė
Ateinantį ketvirtadienį ir sekmadienį, liepos 26 ir 29 dienomis, Alvite švenčiami plačiai šį kraštą garsinantys šv. Onos atlaidai. Šiemet sukanka 390 metų, kai Alvite buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
Seniai miestelyje buvusieji pamatys neįprastą vaizdą: šventoriaus teritorija iškasinėta. Prieš akis atsiveria 1840 metais statytos ir 1944 metais karo pabaigoje sugriautos bažnyčios sienų, naudotų medžiagų likučiai.
Vyresnieji žmonės prisimena po karo šventoriuje daug metų stovėjusias susprogdintos bažnyčios sienas. Viena įspūdingiausių šv. Onos atlaidų dalis būdavo ta, kai anksčiau į pamaldas atvykę maldininkai griuvėsius apeidavo keliaklupsčiais. Devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo iškeltas reikalavimas abejotino tvirtumo sienas nugriauti arba būsianti uždaryta Alvito parapijos bažnyčia. Žmonės sutiko, kad būtų sutvarkyti griuvėsiai, ir patys talkininkavo. Ant suformuotos kalvelės atlaidų ar kitų švenčių proga stovėjo altorius, prie kurio buvo aukojamos šv. Mišios. Per šiemetinius atlaidus altorius stovės šalia mažosios bažnyčios.
Ėmėsi darbų
Prieš metus, švenčiant šv. Onos atlaidus, per kanclerį vyskupui buvo įteiktas Alvito parapijos žmonių raštiškas pageidavimas atstatyti parapijos bažnyčią ir tą norą patvirtinantys parašai. 2006 m. rugsėjo 25 dieną Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pasirašė dekretą leisti atstatyti Alvito šv. Onos bažnyčią.
Parapijos pastoracinė taryba sudarė iniciatyvinę grupę ir įpareigojo ją pasidomėti projektu. Šios grupės vicepirmininkas, Šeimenos seniūnas G.Bakūnas sakė, jog kelis kartus buvo susitikę su Kauno architektų biuro specialistais. Prieš imdamiesi naujos bažnyčios projekto, jie pageidavo pamatyti buvusio statinio vaizdą, todėl prireikė atkasti bažnyčios griuvėsius.
Parapijos klebonas kun. V.Kajokas atsisakė iš pradžių kilusio žmonių entuziazmo šiuos darbus atlikti talkų būdu, nes tai būtų užsitęsę gana ilgą laiką.
Vasaros metu darbų ėmėsi UAB „Gintrėjos“ žmonės su technika, draugiškai talkino Vilkaviškio kelininkai.
Iš šventoriaus išvežta apie 2 tūkst. kubinių metrų žemių su statinio liekanomis. Jos labai tiko laisvam ploteliui ežero link užpilti – į atlaidus atvažiuosiantys žmonės ir ten galės pasistatyti automobilius.
Pamatų nerado
Visiems buvo įdomu, kas slepiasi po žeme. „Brangenybių tikrai neradome“, – smalsuolius nuramino klebonas V.Kajokas. Išryškėjo kryžiaus formos buvusios bažnyčios kontūrai, koplyčių vietos, rasta žvakidžių, sietyno, grotelių liekanų, mišių varpelis. Taip pat atkasti keturi karstai (tikriausiai buvusio šeimos kapo), apie tai pranešta kultūros paveldo specialistams. Buvo sutarta mirusiųjų ramybės netrikdyti, karstus palikti žemėje.
Atkasus išryškėjo devynioliktojo šimtmečio vidurio statybos ypatumai: didžioji dalis bažnyčios sumūryta ne ant pamatų, o tiesiai ant smėlio. Tik ta dalis, kurioje buvo įrengtas altorius, įtvirtinta akmenimis. Todėl tapo aišku, jog senieji pamatai naujai bažnyčiai netiks.
Ruošiantis projektuoti
Atėjusieji atkasinėjimų pasižiūrėti alvitiečiai mielai nešėsi į namus kaip suvenyrą senos bažnyčios plytą. Klebonas taip pat mąsto, jog reikės išsaugoti vieną kitą senąją bažnyčią menančią detalę – ateityje tai bus galima rodyti naujoje bažnyčioje ar parapijos muziejėlyje.
Kaip atrodė buvusi bažnyčia, dabar žinoma tik iš dviejų turimų nuotraukų – išorės ir nelabai aiškios vidaus. Klebonas jau kreipėsi ir dar prašo žmonių pasižiūrėti savo archyvuose, gal dar turi išlikusių senų fotografijų.
Kun. V.Kajoko nuomone, pasiruošimas statyboms yra vienas iš sunkesnių etapų, nes nėra aiškumo, kas ir kaip. Projektuotojai, prieš imdamiesi savo darbo, dar pageidavo patyrinėti istoriją, aplinką, žmonių nuotaikas. Norėdami susidaryti įspūdį, jie žadėjo atvykti į atlaidus.
Bažnyčią numatyta atstatyti buvusios vietoje, bet ne tokią pačią. Bus derinamasi prie aplinkos, laiko ir žmonių.
Šiuo metu atkastos sienų dalys paliktos žmonėms pasižiūrėti, o po atlaidų visa šventoriaus teritorija bus išlyginta. Tikimasi, jog pamatai naujai suprojektuotai bažnyčiai bus pradėti kloti pavasarį.
Didžiausias lobis
„Jei teiraujatės, ar griuvėsiuose neradome lobio, tai aš sakau, jog žmonės ir yra didžiausias lobis“, – klebonas pasidžiaugė, jog dar tik pasklidus žiniai apie bažnyčios statybą žmonės geranoriškai suaukojo 50 tūkst. litų. Bažnyčios projektavimo darbams rajono Savivaldybė skyrė 100 tūkstančių litų.
Statybų iniciatyvinės grupės nariai ramūs, jog pradiniam darbų etapui lėšų užtenka.
Tokioms statyboms pravers kiekvienas paaukotas litas, tačiau jų reikės bent penkių milijonų. „Apie galimybę paremti yra teiravęsi Amerikoje gyvenantys buvę alvitiečiai, bandysime ieškoti įvairių paramos šaltinių“, – atsisveikindamas kalbėjo parapijos klebonas Vytautas Kajokas ir priminė, jog būsimų darbų sėkmei reikia ir maldos.
Kiekvienais metais, liepos 26 dieną, kokia savaitės diena bebūtų, į Dievo Motinos Marijos tėvų Joakimo ir Onos iškilmę suvažiuoja daug maldininkų. Šiemet jų laukiama 8, 10, 12 valandomis aukojamose šv. Mišiose.
Sekmadienis – šv. Onos atlaidų diena, Mišios bus aukojamos taip pat 8, 10, 12 val.
Ketvirtadienį po 12 val. Mišių koncertą šventoriuje rengia Alvito pagrindinės mokyklos bendruomenė, žada dalyvauti kiti kolektyvai. Sekmadienį alvitiečiai ir jų svečiai kviečiami pramogauti ir pagerbti Onų ir Onučių į Liepų parką.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.