„Drąsinkime ateitį“ „Aušros“ vidurinėje mokykloje

„Drą­sin­ki­me atei­tį“ – tai na­cio­na­li­nis pro­jek­tas, ku­rio pa­grin­di­nis tiks­las – drą­sin­ti vy­res­nių­jų kla­sių moks­lei­vius, daž­nai pa­si­kly­du­sius ar pa­si­me­tu­sius gy­ve­ni­mo ieš­ko­ji­mų ke­ly­je. Tad jiems itin svar­bus pa­vyz­dys žmo­gaus, ku­ris sė­dė­jo ta­me pa­čia­me suo­le, da­rė gal­būt tas pa­čias klai­das, ne kar­tą su­si­dū­rė su tais pa­čiais sun­ku­mais, o šian­dien yra gar­bin­gas, daug pa­sie­kęs ir at­sa­kin­gas Lie­tu­vos pi­lie­tis.

Šia­me pro­jek­te da­ly­vau­ja ir Vil­ka­viš­kio „Auš­ros“ vi­du­ri­nė mo­kyk­la, ku­ri skai­čiuo­ja jau 28-uo­sius gy­va­vi­mo me­tus. Iš­lei­du­si tiek abi­tu­rien­tų lai­dų mo­kyk­la ga­li di­džiuo­tis ne vie­nu gar­siu žmo­gu­mi, ku­ris kaž­ka­da vaikš­čio­jo tais pa­čiais mo­kyk­los ko­ri­do­riais.

Per pa­sta­ruo­sius moks­lo me­tus vy­ko de­šimt su­si­ti­ki­mų su „Gar­bės ga­le­ri­jos“ na­riais.

Į pir­mą­jį su­si­ti­ki­mą bu­vo pa­kvies­ti bu­vę mo­ki­niai, da­bar dva­si­nin­kai – ku­ni­gas Vai­do­tas La­ba­šaus­kas ir mon­sin­jo­ras Arū­nas Po­niš­kai­tis. V.La­ba­šaus­kas nuo­šir­džiai at­vi­ra­vo apie sa­vo paaug­lys­tę, pro­ble­mas ir jud­rų bū­dą, dėl ko mo­kyk­lo­je tek­da­vo tu­rė­ti ir ne­ma­lo­nu­mų. A.Po­niš­kai­tis pri­si­mi­nė stu­di­jas Ro­mo­je, į pa­sa­ko­ji­mą įpin­da­mas as­me­ni­nio po­bū­džio de­ta­lių, ku­rios la­biau­siai do­mi­no mo­ki­nius.

Mo­kyk­lo­je lan­kė­si taip pat bu­vęs „Auš­ros“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ki­nys, da­bar ži­no­mas fo­tog­ra­fas To­mas Bau­ras. To­mas mo­kyk­lą bai­gė prieš aš­tuo­ne­rius me­tus. Kaip pa­ts pri­si­pa­ži­no, nie­kad ne­bu­vo uo­lus mo­ki­nys. Net per vals­ty­bi­nį ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną ne­bu­vo tik­ras, ar jį iš­lai­kys. Bai­gęs mo­kyk­lą, T.Bau­ras įsto­jo į uni­ver­si­te­tą. Dar­bą su­si­ra­do jau ant­ra­me kur­se. Šiuo me­tu dir­ba „Lie­tu­vos ryto“ fo­to­ko­res­pon­den­tu.

Ki­ta­me Lie­tu­vos dien­raš­ty­je, „Res­pub­li­ko­je“, žur­na­lis­te tuo me­tu dir­bu­si mo­kyk­los auk­lė­ti­nė Vi­da Da­ni­le­vi­čiū­tė-Čer­niaus­kie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie žur­na­lis­to pro­fe­si­ją, su­pa­žin­di­no su jos pliu­sais bei mi­nu­sais.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Bau­džia­mo­sios tei­sės ka­ted­ros do­cen­tas bei Tei­sės ins­ti­tu­to bau­džia­mo­sios jus­ti­ci­jos ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­jas Au­re­li­jus Gu­taus­kas ga­li pa­si­di­džiuo­ti nu­veik­tais dar­bais. Šian­dien jis – vie­nas iš Moks­lo ir en­cik­lo­pe­di­jų lei­dy­bos ins­ti­tu­to bend­raau­to­rių, dvie­jų kny­gų au­to­rius, Tei­sės ins­ti­tu­to ta­ry­bos na­rys, Teis­mo me­di­ci­nos ins­ti­tu­to ta­ry­bos na­rys, Lie­tu­vos stu­den­tų spor­to aso­cia­ci­jos Tei­sės ir eti­kos ko­mi­te­to na­rys. A.Gu­taus­kas net še­šio­li­ko­je Eu­ro­pos vals­ty­bių, skir­tin­guo­se mies­tuo­se, yra at­li­kęs pra­kti­ką, dir­bęs dau­giau nei tri­juo­se pres­ti­ži­niuo­se Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­tuo­se ar ko­le­gi­jo­se. „Ir kaip­gi ga­li­ma ne­gerb­ti ar ne­si­ža­vė­ti to­kiu žmo­gu­mi?!“ – kal­bė­jo „Auš­ros“ mo­ki­niai.

Bu­vęs mo­ki­nys, da­bar ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Ser­nec­kas pa­sa­ko­jo, kad bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą me­tus stu­di­ja­vo re­ži­sū­rą, vė­liau mo­kė­si Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te ir vis dėl­to ta­po is­to­ri­jos mo­ky­to­ju. Mo­ky­to­ja­vo neil­gai ir jau 1995 m. pra­dė­jo dirb­ti Švie­ti­mo sky­riu­je, o vos po po­ros me­tų ta­po jau­niau­siu Lie­tu­vo­je Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ju. Sve­čias kal­bė­jo ne tik apie sa­vo kar­je­rą – jis šil­tai ir la­bai ma­lo­niai pa­drą­si­no mo­ki­nius siek­ti sa­vo tiks­lo.

Po po­ros sa­vai­čių įvy­ko dar vie­nas pro­jek­to „Drą­sin­ki­me atei­tį“ su­si­ti­ki­mas. Šį­kart su bu­vu­sia mo­kyk­los mo­ki­ne, „Gar­bės galerijos“ na­re Sau­le­ne Pu­či­liaus­kai­te. Šian­dien ji – ne ki­no re­ži­sie­rė ar žvaigž­dė, ko­kia vai­kys­tė­je sva­jo­jo bū­ti, o fi­lo­so­fi­jos mokslų dak­ta­rė, bu­vu­si VDU fi­lo­so­fi­jos ka­ted­ros asis­ten­tė ir dės­ty­to­ja, KTU fi­lo­so­fi­jos ir kul­tū­ro­lo­gi­jos ka­ted­ros lek­to­rė. Moks­lei­viams ji pa­li­ko la­bai šil­to, nuo­šir­daus, at­vi­ro žmo­gaus įspū­dį.

Dai­niaus Ži­ke­vi­čiaus moks­lei­viai klau­sė, kaip jam pa­vy­ko pa­siek­ti to­kių kar­je­ros aukš­tu­mų – juk yra dir­bęs net Is­pa­ni­jos am­ba­sa­do­je pa­ta­rė­ju. Da­bar Dai­nius džiau­gia­si dar­bu Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je. D.Ži­ke­vi­čius sa­kė, kad vis­kas įma­no­ma, tik rei­kia daug dirb­ti ir la­bai no­rė­ti, o ta­da ga­li kal­nus nu­vers­ti. Nuo pat mo­kyk­los ži­no­jęs, kuo no­ri bū­ti, sa­vo tiks­lo sie­kė ir jam pa­vy­ko.

Sa­vo tiks­lo – tap­ti gam­tos moks­lų dak­ta­ru – da­bar sie­kia Min­dau­gas Dai­li­dė, rug­sė­jį gin­sian­tis dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją. Šiuo me­tu Min­dau­gas yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to Che­mi­jos fa­kul­te­to dok­to­ran­tas.

Moks­lo me­tų pa­bai­go­je įvy­ko pa­sku­ti­nis su­si­ti­ki­mas su „Gar­bės ga­le­ri­jos“ na­re, Keis­tuo­lių teat­ro ak­to­re Ag­ne Sunk­lo­dai­te. Ji mie­lai da­li­jo­si stu­di­jų lai­kų džiaugs­mais ir var­gais, at­sklei­dė teat­ro už­ku­li­sių pa­slap­tis, pri­si­mi­nė ne vie­ną links­mą mo­kyk­los lai­kų is­to­ri­ją.

Mo­ki­nių pa­pra­šy­ta, Ag­nė pa­dai­na­vo dai­ną apie šyp­se­nė­lę, ku­ri vi­suo­met skam­ba spek­tak­ly­je „Pas­ku­ti­niai Brė­me­no mu­zi­kan­tai“. Ši dai­na sa­lė­je ne­pa­li­ko abe­jin­gų: mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai lin­ga­vo ir net ban­dė pri­tar­ti Ag­nei.

Kiek­vie­no su­si­ti­ki­mo me­tu mo­ki­niai pa­teik­da­vo klau­si­mų, į ku­riuos sve­čiai mie­lai at­sa­ki­nė­jo, da­li­jo­si pa­tir­ti­mi ir iš­gy­ve­ni­mais mo­kyk­lo­je, pa­sie­ki­mais stu­di­jų me­tais. To­kių žmo­nių pa­vyz­džiai ro­do, kad la­bai no­rint – įma­no­ma vis­kas.

Auš­ra KU­DIR­KAI­TĖ