Dėl didėjančios Lietuvos gyventojų emigracijos sparčiai daugėja pašto korespondencijos (laiškų, atvirukų, aerogramų, sekogramų, spaudinių ir smulkiųjų paketų), siunčiamos iš Lietuvos į kitas šalis ir gaunamos iš jų, srautai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, daugiausiai šių siuntų gaunama ir siunčiama į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją – šalis, kuriose šiuo metu gyvena daugiausiai emigravusių lietuvių.
Lietuvos pašto duomenimis, 2006 metais siunčiamos pašto korespondencijos į Didžiąją Britaniją apimtys per dvejus metus išaugo daugiau kaip 2,2 karto ir pasiekė 96,13 tonos per metus (daugiau kaip ketvirtadalį visos į užsienį siųstos korespondencijos), o gaunamos pašto korespondencijos – ketvirtadaliu daugiau – 60,1 tonos per metus.
Pernai į Airiją šalies gyventojai siuntė 39 proc. daugiau pašto siuntų (23,9 tonos), o iš Airijos į Lietuvą – 18 proc. daugiau (12,9 tonos) nei 2004 metais. Su Ispanijoje gyvenančiais asmenimis paštu bendraujama taip pat dažniau: iš Ispanijos į Lietuvą 2006 metais siųsta net 23 kartus daugiau pašto korespondencijos (6,6 tonos) nei 2004-aisias, o į šią šalį išsiunčiamos pašto korespondencijos apimtys padidėjo 26,1 proc. – iki 5,86 tonos per metus.
2006 metais Lietuvos paštas mūsų šalyje pristatė 5,9 mln. vienetų, arba 457,25 tonos, iš užsienio gautos pašto korespondencijos, o iš Lietuvos į kitas šalis buvo išsiųsta 4,73 mln. vienetų, arba 369,1 tonos.
„Pašto korespondencijos siuntų srautai didėja periodiškai. Daugiausia siuntinių, laiškų, smulkiųjų paketų paštu keliauja prieš populiariąsias šventes – šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas, šv. Valentino dieną. Prieš šv. Kalėdas paskirstome net 5–6 kartus daugiau pašto siuntų nei įprastai“, – tendencijas atskleidė Lietuvos pašto filialo Pašto pervežimo centro direktoriaus pavaduotoja Janina Semėnaitė.
Pasak Lietuvos pašto Eksploatacijos skyriaus viršininko pavaduotojos Ritos Žičiuvienės, ne vien tik pašto darbuotojų pastangų reikia tam, kad pašto siuntos būtų laiku pristatytos adresatui – visų pirma siuntėjas turėtų įsitikinti, kad teisingai užrašė gavėjo ir savo adresus, nes priešingu atveju pašto siunta gali „pasiklysti“. Ir skirstytojai, ir laiškininkai tvirtina, kad gyventojai ir įmonės, siųsdami pašto siuntas į užsienį ar į Lietuvos miestus, turėtų daugiau dėmesio kreipti į teisingo adresavimo taisykles.
Adresą parašyti nėra sudėtinga, bet ne visada jis parašomas aiškiai ir įskaitomai, kartais pamirštama parašyti gavėjo vardą ar net pavardę, nenurodomas konkretaus tarnautojo pareigų pavadinimas, praleidžiamas įstaigos ar jos padalinio pavadinimas, siunčiant į mažesnes gyvenvietes kartais neparašomi namo, buto numeriai, adresuojant į užsienį siunčiamą pašto siuntą dažnai pamirštama parašyti šalies pavadinimą (nurodomas tik miestas) arba jis parašomas neaiškiai, daugelis vis dar nesivargina sužinoti pašto kodą.
„Adresavimo taisykles galima pasitikslinti kiekviename pašte, jos pateiktos ir Lietuvos pašto tinklalapyje www.post.lt. Jeigu siuntėjas nesilaiko adresavimo taisyklių, siuntiniai, laiškai, spaudiniai, paketai ir kita pašto korespondencija gali ilgai ieškoti ar net visai nerasti adresato arba grįžti siuntėjui – žinoma, jei nurodytas teisingas siuntėjo adresas. Norėdami kuo geriau atlikti savo pareigas ir visiems suteikti džiaugsmą bendrauti paštu, raginame būti atidesniems adresuojant pašto korespondenciją – juk laiškui nepasiekus gavėjo, žala gali būti ne tik materialinė, bet ir moralinė“, – aiškino R.Žičiuvienė.
Lietuvos paštas prideda pavyzdį, kaip teisingai adresuoti į užsienį siunčiamą pašto korespondenciją.
Gintarė RIMKUVIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.