Ką mūsų laikraštis rašė rugpjūčio 28 dieną

1965 m. „Stebuklingi akiniai“

Turi tokius akinius Keturvalakių kolūkio sienlaikraščio „Kolūkietis“ redkolegija. Nepaprasti akiniai. Pasižiūrėjus pro juos viskas atvirkščiai rodosi. Dabar kolūkiečiai gubas rikiuoja laukuose. O akiniai rodo… pavasario sėją. Valio! Tai bent akiniai. Užsidėjus juos vasarą gali rogėmis važinėti.

1973 m. „Technika ir žmonės“

Prieš 8-erius metus, plečiantis respublikoje kaimiškųjų mokyklų tinklui, įsikūrė Vilkaviškio profesinė technikos mokykla Nr. 18. Baigiasi pasiuntimo į šią mokyklą terminai. Netrukus suskambės pirmasis skambutis. Mokyklos suolus užims keli šimtai vaikinų ir merginų. Reikėtų daugiau siųsti ir merginų. „Pergalės“ kolūkio kombainininkė O.Kaminskienė dirba ne blogiau už vyrus. Ji pirmūnė. Vilkaviškio mokykla paruošė 2700 mechanizatorių. Išleista 14 laidų. Liko nedaug laiko mokyklos komplektacijos planams įvykdyti. Tačiau iš rajono kolūkių ir tarybinių ūkių pasiųsta tik 40 mokinių, nors reikia pasiųsti 105 berniukus ir mergaites.

1982 m. „Vilkaviškiečiai – kooperacijos sporto
žaidynių nugalėtojai“

Vilkaviškio sporto bazėse vyko LTSR Vartotojų kooperacijos darbuotojų vasaros sporto žaidynių finalinės varžybos. Daugiau kaip 200 geriausių respublikos Lietkoopsąjungos sistemoje dirbančių sportininkų tris dienas rungėsi dėl asmeninių bei komandinių prizų. Susumavus rezultatus, paaiškėjo, jog mažiausiai baudos taškų surinko Vilkaviškio rajono komanda. Ji ir laimėjo žurnalo „Kooperatininkas“ pereinamąją taurę, tapo Lietkoopsąjungos sporto žaidynių nugalėtoja. Šiose varžybose dalyvavo 25 rajonų komandos.

1993 m. „17 centų – tik už skonį“

Prieš porą savaičių Vilkaviškio parduotuvėse pasirodė naujas pienas. Tiesa, jis tiek pat baltas ir tiek riebus, kaip ir senasis. To pieno „naujumas“ tik kainoje. Mat litras naujojo pieno jau kainuoja ne 44, o 61 centą. Ir dar „naujas“ pienas išpilstytas ne į polietileno maišelius, o į popierines dėžutes. Tačiau nuo to pienas nei pariebėjo, nei pabaltėjo. Gal kas ir perka naująjį pieną dėl geresnio skonio ar „dėžutės garbės“, tačiau daugelio pirkėjų pilvui ir kišenei mielesnis balzgalėlis iš polietileno maišelių. Naujos kainos pienas pranašauja dar vieną seniai išbandytą kainų kėlimo būdą. Kol kas pabus abiejų kainų pienas, vėliau pigesnis pradės nykti, kol iš viso prapuls.

1999 m. „Signataras
dėkoja žmonėms“

Kovo 11-osios Akto signataras Rimantas Astrauskas Juodojo kaspino dieną atsisveikino su Kybartų pataisos darbų kolonija, kurioje atliko jam paskirtą bausmę. Mūsų laikraščiui jis perdavė išspausdinti tokius žodžius:

„Gerbiami mieli žmonės, dėkoju Jums už moralinę bei materialinę pagalbą ir pabrėžiu didžiulį Lietuvos žmonių ir valstybės pareigūnų elgesio skirtumą. Švelniausia, ką galima pasakyti apie valstybės pareigūnus, yra tai, kad jie – stručiai, slepiantys galvas smėlyje. Gerbiamieji, ar Lietuvą valdys nusikaltėliai ir stručiai, priklauso tik nuo mūsų pačių.“

Kovo 11-osios Akto signataras buvo „nuteistas“ pagal LR BK 132 str. 2 d. 90-čiai dienų.

2003 m. „Ligoninės
kolektyvas nežada
lengvai pasiduoti“

Vilkaviškio ligoninės salėje vyko rajono vadovų bei ligoninės kolektyvo susitikimas. Jį inicijavo medikai, negalintys sutikti su paskutiniuoju rajono Tarybos sprendimu, kuriuo iki rugsėjo 15 dienos jie privalantys atlaisvinti patalpas viename aukšte ir grąžinti jas Savivaldybei. Po reorganizacijos sujungus Kybartų ir Vilkaviškio slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugas, gerai įrengtoje S.Einikienės vadovaujamoje Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nebeužtenka vietos. Savivaldybės vadovų ir rajono Tarybos narių nuomone, geriausia išeitis – minėtą ligoninę įkelti į Vilkaviškio ligoninės patalpas. Vilkaviškio ligoninės kolektyvas tai prilygino tragedijai. Jo nuomone, patalpų atsirastų tik tuomet, jei panaikintų kurį nors veikiantį skyrių, tačiau visos paslaugos rajono gyventojams vienodai reikalingos. Ligoninės kolektyvo nuomone, geriausia išeitis būtų palikti Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę savose patalpose ir įsteigti Vilkaviškio ligoninėje slaugos skyrių. Buvo nutarta kreiptis į rajono Tarybą, jog ši dar kartą išklausytų medikus ir priimtų kitokį sprendimą.