Sūdavos gyventojai susirūpinę savo vaikų saugumu

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Redakciją pasiekė sunerimusių Sūdavos kaimo (Klausučių seniūnija) gyventojų nuogąstavimai. Bendruomenės nariai ir mokykloje dirbantys pedagogai rimtai susirūpinę savo mokinių saugumu. Mat greta buvusio darželio, kur dabar įsikūrę Sūdavos mokyklos pradinukai, jau keliolika metų stovi nebaigtas statyti pastatas, į kurį vis bėga pažaisti ne tik mažiukai, bet renkasi ir vyresni mokiniai. Ir ne tik jie…

Pakalbinta bendruomenės pirmininkė Rita Brazaitienė sakė, kad šis pastatas – lyg piktžaizdė ant viso kaimo nosies.

Pačiame centre, prie mokymo įstaigos, esantis apgriuvęs objektas, tarybiniais laikais turėjęs virsti nauja mokykla, traukia nepilnamečius it magnetas. Čia užsukantis jaunimėlis didžiuliuose plotuose po pastoge išsigalvoja įvairiausių pramogų.

– Labai daug metų čia tas pastatas stovi, – sakė R.Brazaitienė. – Dabar tai mėgstama paauglių susibūrimo vieta. Jie susirenka ne tik šiaip pasikarstyti pavojingomis atbrailomis, bet – ne paslaptis – ir dūmelį patraukia, ateina pagerti ir net meilės nuotykių paieškoti. Ko tik čia nerasi užėjęs…

Kita sūdaviškė aiškino, kad nė vieni tėvai neleidžia ten eiti savo vaikams, bet argi jie klausys…

Ir mokytojai sunerimę dėl savo mokinių gyvybių. Juk nesužiūrėsi, kur per pertrauką lekia kiekvienas vaikas. Bet kada gali tekti gelbėti griuvėsiuose susižalojusį nepilnametį… Jau būta ir nelaimingų atvejų. Šią vasarą prieš paneles norėdamas pasipuikuoti penkiolikmetis korėsi išdaužytų plytų siena į antrąjį aukštą, nukrito ir susilaužė ranką, raktikaulį.

– Berniuką iškart išvežė į Kauną, – pasakojo parduotuvėje dirbanti vaiko teta. – Kelis mėnesius gydėsi vaikinas ir dabar dar vaikšto su keliomis vinimis kauluose. Aišku, nesakau, kad reikėjo ten jam eiti, karstytis, bet vaikai yra vaikai. Kur visi, ten ir jie. Neprisekios tėvai nė artimieji iš paskos.

Sūdaviškiai piktinosi, kad šitiek metų stovintis pastatas – niekam nereikalingas.

– Tiek laiko gairintas vėjų ir merktas lietaus, kažin ar jau kam tiks, – sakė R.Brazaitienė. – Dabar jau byra statinio plytos… Tai kas, kad ant sienų dažais užpurkštas užrašas, jog čia vaikščioti pavojinga. Kuris vaikas dėmesį į tai kreipia? Kaip tik įdomiau. Jau nežinome, ką mums daryti. Tikrai pavargome nuolat nerimauti dėl savo vaikų. Gal kas ir susimąstys, kai atsitiks dar skaudesnė nelaimė…

Pakalbintas Vilkaviškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Simanynas net sutriko, mat kaip tik tuo metu sprendė šio pastato privatizavimo klausimus.

– Kol kas vykdome apklausą vertinimo paslaugai pirkti, – sakė specialistas. – Kai tik pastatą įvertins nepriklausomi turto ekspertai, jis kartu su žemės sklypu bus įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą.

A.Simanynas sakė, kad procedūros užtrunka ne dėl Savivaldybės kaltės. Nors neužbaigtas statinys kaime stovi jau keliolika metų, iš buvusio kolūkio jis perimtas tik 2006 metais.

– Daugiausia susiduriame su žemės tvarkymo problemomis, – kalbėjo pašnekovas. – Mat mieste esančius sklypus formuoja vietiniai rajono Savivaldybės specialistai, o kaimuose – jau Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas. Jų darbuotojai renka medžiagą ir viską tikrina gal du kartus per metus, todėl viskas užsitęsia.

Suprantu, kad paprasto žmogaus akimis tai atrodo gana keistai, bet pagal įstatymus, aš manau, „susisukome“ labai greitai.

Pasak specialisto, nors reikalai jau judinami ir tikrai neužmiršti, bet šiais metais pavojingą statinį vargu ar pavyks parduoti.

– Visų pirma, dar užsitęs privalomos procedūros, o ir pirkėjas ne taip greitai atsiras, jei apskritai atsiras, – patikino A.Simanynas. – Štai Bartninkų dvaras pradėtas „judinti“ dar 1999 metais, bet kol buvo parduotas, praėjo beveik aštuoneri metai. Viskas sutvarkyta tik praėjusių metų gale.

Savivaldybės darbuotojai sakė, kad nereikia beatodairiškai kaltinti valdžios – viskas yra daroma pagal įstatymo raidę.

Sūdaviškiams kol kas patartina pakentėti, labiau saugoti savo vaikus ir dairytis tinkamo pirkėjo.