Donoro kraujas gali ir išgelbėti gyvybę, ir ją pražudyti

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors vaistų ir medicininių preparatų sukuriama vis daugiau ir tobulesnių, dar niekam nepavyko rasti pakaitalo, kuris atliktų visas kraujo funkcijas. Vilkaviškio ligoninėje kraujo poreikis kasmet vis didėja, o donorų, galinčių jo duoti, ateina vis mažiau.

Kartą per mėnesį

Apie tai, kad ligoninėse trūksta vienos ar kitos grupės kraujo, skelbiama per radiją, televiziją, bet į pagalbos prašymą norįs atsiliepti provincijos gyventojas susidurtų su problema. Mat donorų kraujo Vilkaviškio ligoninės medikai seniai nebeima. Kartą per mėnesį į ligoninę atvyksta speciali brigada iš Kauno kraujo centro, kuri paima donorų kraują ir jį išsigabena. Vėliau jau paruoštą kraujo masę medikai pagal poreikius parsigabena į savo ligoninę.

Ligoninės Kraujo kabineto vedėja Alma Šumskienė, su donorais dirbanti jau per du dešimtmečius, prisimena laikus, kai prie sienoje iškirsto langelio kas savaitę driekėsi donorų eilės. Ant langelio krašto – ištiesta donoro ranka, suveržta gumine žarnele, ir plušančios medikės, kraują perduodančios tiesiai į operacinę. Tais laikais į ligoninę atvykę olandai iš visų pusių fotografavo įžymųjį „langelį“ ir sakė, jog pas juos taip buvę gal prieš pusę amžiaus. Dabar mūsų ligoninėje tokio vaizdo taip pat nepamatysi. Iš Kauno atvykstantys medikai „apsiginklavę“ šiuolaikine technika.

Donorams mokama

Pasikeitė ne tik medicinos galimybės. Tais laikais donorai duoti kraujo atvykdavo labiau „iš idėjos“ nei dėl talono pietums ar trijų laisvų dienų (tokios lengvatos buvo suteikiamos davusiems kraujo). Dabartiniai labiau rūpinasi materialia nauda. Gydytoja A.Šumskienė abejoja, kiek beliktų iš dabartinių jos donorų, jei nebūtų mokami pinigai. Už kraujo normą – 450 ml – donoras kaskart gauna 40 litų.

Žinoma, iš tokių sumų nepragyvensi, mat duoti kraujo vyrai gali penkiskart per metus, o moterys – keturis. Bet „prisidurti“, kai pinigų labai trūksta, galima. Gal todėl dabar tarp donorų labai daug sunkiai materialiai ar net asocialiai gyvenančių asmenų. Kartais atėjusiam duoti kraujo tenka tiesiai šviesiai pasakyti, kad eitų išsipagirioti.

Gydytoja prisimena atvejį, kai duoti kraujo atėjo smulkutė, išsekusi keturių vaikų motina. Sužinojusi, jog jos kraujo imti nesirengiama, moteris krito ant kelių ir apsikabino gydytojos kojas. Ji grasino niekur neiti, kol negaus 40 litų, nes namuose laukia keturi alkani vaikai.

„Nuleisti“ kraują – sveika

Tiems, kuriems pilamas donorų kraujas, nereikėtų baimintis. Mat paimtas kraujas visuomet kruopščiai patikrinamas. Tam nepakanka Vilkaviškio ligoninės galimybių. Kaune yra speciali laboratorija, kur kraujas ištiriamas dėl AIDS, hepatito, sifilio, kitų ligų. Niekada donoru netaps asmuo, sirgęs minėtomis ligomis, cukriniu diabetu ir pan. Taip pat negalima duoti kraujo, jei esi vartojęs alkoholio, per mažai sveri, kraujas nusilpęs ir t. t.

Kiekvienas sveikas žmogus gali duoti kraujo. Pagrindiniai jo komponentai organizme atsistato per vieną dvi savaites, tik geležis – per porą mėnesių. Dėl to kraujo duoti dažniau nei kas du mėnesius negalima.

Daugelis įsivaizduoja, kad davę kraujo prastai jausis, bus silpna. Tačiau gydytoja A.Šumskienė patikino, kad kraujo atsinaujinimo procesas organizmui yra sveika.

– Netekus leistinos dozės kraujo, žmogaus darbingumas padidėja, užplūsta energija, apima euforija, – tvirtino A.Šumskienė primindama, jog senovėje daug ligų buvo gydoma nuleidžiant „blogą“ kraują.

Grupių daugiau

Per mėnesį mūsų rajone paimama apie 40–50 normų kraujo, vasarą – kiek mažiau. Kraujas gabenamas į Kauno kraujo centrą, ištiriamas ir perdirbamas – išskaidomas į eritrocitų masę ir plazmą. Paruoštas kraujas pargabenamas į ligonines.

Vilkaviškio ligoninės Kraujo kabinete nuolat laikomos minimalios visų grupių kraujo atsargos. Mat kraujo galiojimo laikas ribotas – 35 paros. Jei sunkiam ligoniui kraujo prireikia daugiau, nei jo turi ligoninė, Kraujo centras jį pristato per 45 minutes.

Kraujo atsargos laikomos šaldytuvuose, eritrocitų masė – 4–6°C temperatūroje, plazma – minusinėje. Lašinimui paruoštuose paketuose užrašyta kraujo grupė, data, kada kraujas supilstytas.

Dar ne taip seniai buvo manoma, kad, pavyzdžiui, IV (AB) kraujo grupės pacientui tinka visų kitų grupių kraujas, III (B) – netinka tik ketvirtosios ir pan. Dabar mokslininkai atrado ir ištyrė nebe 8, kaip buvo manoma anksčiau, o daug daugiau kraujo grupių.

Poreikis didėja

Šiais laikais ligoniui perpilamas tik jo grupės kraujas. Jis netgi prieš tai sutapatinamas – užlašinamas ligonio ir perpilamo kraujo mėginys, po to laboratorijoje stebima, ar kraujyje esantys antikūniai suderinami. Prieš perpilant kraujas sušildomas iki 37 laipsnių temperatūros.

Įpylus netinkamos grupės kraujo, žmogų gali ištikti mirtis. Ligonio organizmas sureaguoja žaibiškai – krenta kraujo spaudimas, žmogus išblykšta, krečia drebulys. Laiku nepastebėjus klaidos, kraujas kraujagyslėse pradeda krešėti ir žmogus miršta. Dėl tokios klaidos, net ir išgelbėjus gyvybę, ligonis visam gyvenimui gali likti invalidas.

Daugėjant sunkių, ypač kraujo, ligų kasmet kraujo ligoninėms reikia vis daugiau. Per metus Vilkaviškio ligoninėje pacientams supilama apie 80 litrų kraujo. Visoje šalyje kasdien kraujas perpilamas apie 100–120 ligonių, tam visuose šalies kraujo centruose kiekvieną dieną kraujo turėtų duoti 380–400 donorų.

Padėkime sergantiems

Bet kraujo nuolat trūksta, nes daugelis mūsų niekada gyvenime nesusimąstėme, jog be didelių pastangų galėtume padėti sunkiai sergančiam žmogui, galbūt net išgelbėti jo gyvybę.

Gydytoja A.Šumskienė, pati daugiau nei 40 kartų davusi kraujo ligoniams, kviečia visus apie tai pagalvoti ir paskambinti į Kraujo kabinetą tel. 60 159 (darbo dienomis iki 12 val.). Jūs galėsite sužinoti artimiausią dieną, kada į Vilkaviškio ligoninę atvyks brigada iš Kauno kraujo donorystės centro.

Jei kilniai dovanoti kraujo norėtų įstaigos ar organizacijos darbuotojai, medikai galėtų atvykti tiesiai pas juos.