Daug kartų kalbėta ir rašyta apie didžiulį nerimą keliančias siaubingas autoavarijas. Ir toliau reikia apie tai rašyti, kalbėti. Tylėti negalima, kol visuomenę kamuoja skaudulys: daug žmonių beprasmiškai žūsta, dar daugiau sunkiai sužalojama per avarijas magistralėse ir vietinės reikšmės keliuose, kol vairuotojai šturmuoja girtumo ir greičio rekordus. Liūdniausia, kad pražūtingų avarijų skaičius ne mažėja, bet didėja.
Lietuvoje apytikriai yra du milijonai automobilių. Vairuotojų drausmingumas ir vairavimo kultūra – žemo lygio. Todėl kasdien išgirstame šiurpą keliančias žinias apie avarijose žūstančius žmones, beje, dažnai tapusius girtų, siautėjančių kelių chuliganų aukomis.
Vien Marijampolės apskrityje praėjusiais metais įvyko 479 autoavarijos, kurių metu žuvo 59 ir buvo sužeisti 656 žmonės. Vilkaviškio rajono savivaldybėje pernai užregistruoti 92 eismo įvykiai. Nustatyta, kad Marijampolės apskrities magistraliniuose ir krašto keliuose yra net 27 pavojingos „juodosios dėmės“ – tai kelių ruožai, kuriuose įvyksta daugiausia avarijų. Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Šakių rajono savivaldybių teritorijas kertančiuose keliuose yra po 2 tokius ruožus, Vilkaviškio rajone – 9, Marijampolės savivaldybės teritorijoje – net 12 „juodųjų dėmių“. Vairuotojai į jas nekreipia jokio dėmesio.
Dažniausios autoavarijų priežastys – didelis greitis ir alkoholis, dėl to žūsta ir sunkiai sužalojami žmonės. Keliuose sėja mirtį totalinis vairuotojų egoizmas, galvojimas tik apie save arba negalvojimas išvis apie galimus pavojus gyvybei: lenkiama neleistinose vietose, tinkamai neįvertinamas priešais judančio automobilio greitis, nepraleidžiamos pagrindiniu keliu važiuojančios autotransporto priemonės, neretai automobilių vairuotojai užvažiuoja ant dviratininkų bei pėsčiųjų.
Dažnai nei vairuotojai, nei pėstieji nesilaiko eismo taisyklių ir nepaiso kelio ženklų nurodymų. Yra pažeidėjų, dešimtis kartų sugautų vairuojant automobilį išgėrus ar išvis neturinčių teisės vairuoti. Jų baudos siekia dešimtis tūkstančių litų. Bet jie piktdžiugiškai ir toliau skraido keliais, šiurpindami drausmingus vairuotojus ir pėsčiuosius. Savo akimis mačiau ne vieną nuo stipraus smūgio nepataisomai sumaitotą automobilį. Reikia įsivaizduoti, kokiu greičiu skriejo automobilis, jeigu po avarijos jo detalės išlakiojo keliasdešimties metrų spinduliu.
Tiesiog nesuprantama, kur ir ko skuba vairuotojai kelio ruožuose, kur vyksta remonto darbai ar dėl kitų priežasčių apribotas greitis.
Nemažai atvejų, kai dideliu greičiu skriejančio automobilio ratai užkabina kelkraštį ir vairuotojas nesuvaldo transporto priemonės, todėl nulekia nuo kelio, trenkiasi į netoli esančius trobesius, pakelėje augančius medžius, įsirėžia į kitas transporto priemones.
Dėl to, kad įvyksta daug autoavarijų, nemaža kaltė tenka ne tik automobilių vairuotojams, bet ir dviratininkams bei pėstiesiems. Jie dažniausiai eina ir važiuoja pavojinga kelio dalimi.
Tamsiu paros metu dalis pėsčiųjų ir dviratininkų tampa eismo dalyviais neturėdami jokių atšvaitų. Vairuotojams sunku juos iš anksto pastebėti. Niekuo nepateisinama, kad pėstieji dažnai pereina kelią ten, kur sugalvoja, pamiršdami jiems skirtas perėjas.
Dažnokai keliuose pasitaiko atvejų, kai, sukėlęs avariją, sužalojęs žmogų, vairuotojas pabėga iš eismo įvykio vietos. Matyt, jis tikisi išvengti atsakomybės. Tačiau neišvengia. Už tokius nusikaltimus, kurie netelpa į žmogiškumo rėmus, vis tiek tenka atsakyti. Ne tik už juos, bet ir papildomai – už pabėgimą iš avarijos vietos. Patariu nedaryti tokios klaidos.
Dėl įvairių priežasčių įvyksta autoavarijos ir jose žūsta daug žmonių. Dar didesnis skaičius sužalojamų žmonių, kurie visam gyvenimui tampa invalidais. Gaila ne tik žuvusių, sunkiai sužalotų, bet ir didelį netekties skausmą išgyvenančių šeimos narių – liūdesio ir sielvarto kamuojamų tėvų, seserų, brolių, aimanuojančių savo dukras ar sūnus praradusių motinų. Nėra baisesnio praradimo, kaip motinai netekti savo vaiko.
Mums brangus kiekvienas žmogus. Labai išgyvename ir nerimaujame dėl dažnų autoavarijų mūsų keliuose. Todėl rūpinamės, kad būtų įgyvendintos kryptingos ir ilgalaikės priemonės, kurios užtikrintų eismo saugumą. Svarstome ir ieškome būdų, kaip sutramdyti greitį viršijančius, neblaivius vairuotojus. Išsamiai analizuojame eismo būklę, avaringumo situacijas ir priežastis, nustatome prioritetines eismo saugumo gerinimo kryptis. Peržiūrimos ir tikslinamos bei papildomos eismo taisyklės.
Marijampolės apskrityje yra numatyta įrengti 16 greitį lėtinančių kalnelių, 15 iš jų – prie mokyklų. Bus įrengtos 7 žiedinės sankryžos avaringose vietose. Avaringų kelių ruožuose atsiras stacionarūs greičio matavimo prietaisai. Statomi nauji, patikimesni ir kokybiškesni, šviesoforai svarbiose, intensyvaus eismo, padidinto avaringumo sankryžose.
Daug ką darome, kad sumažintume avarijų skaičių. Tačiau vien įstatymais įteisintais draudimais, vien eismo taisyklių keitimais, papildymais, kelio ženklais, baudomis šios problemos neišspręsime ir skaudžios eismo nelaimės neišnyks. Daugiausia viskas priklauso nuo vairuotojų drausmės, kultūros, sąmonės, sąžinės, kaip jie laikosi eismo taisyklių ir kelio ženklų reikalavimų.
Algirdas BUTKEVIČIUS
Susisiekimo ministras
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.