Seniūnijos ypatumus lemia… geografija

Laima VABALIENĖ

Šių metų Vilkaviškio rajono savivaldybės reprezentaciniame kalendoriuje rugsėjo mėnesiui skirtą puslapį puošė bartninkiečio Juozo Šalčiūno nuotrauka. Paveikslais, poezija, dainomis savo kraštą garsinantį kūrėją ne vienam darbui yra įkvėpusios vaizdingos Bartninkų apylinkės. Gražaus Aistos upeliuko vardą pasirinko rajone gerai žinomas Bartninkų moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Aldonos Krapavickienės. Ožkabaliai lankytojus traukia ne tik patriarcho J.Basanavičiaus tėviške, bet ir kalvomis kopiančio ąžuolyno žaluma…

Paklaustas apie savo seniūnijos ypatumus, šio krašto gamtos grožį pirmiausia pamini ir seniūnas Petras Čirvinskas.

Seniūno kabinete stovi vos prieš porą savaičių parvežtas stendas su seniūnijos žemėlapiu, lankytinų vietų sąrašu ir nuotraukomis. Dar šį rudenį jis bus pastatytas prie Piliakalnių piliakalnio drauge su išsamesne informacija ir apie patį piliakalnį. Po rajoną keliaujantys turistai nelenkia šio seniūno iniciatyva pradėto tvarkyti kampelio, kuris, manoma, yra legendomis apipintos Pilėnų pilies vieta. Pagal tolesnius seniūno sumanymus piliakalnio papėdėje netrukus turėtų atsirasti senovinės gynybinės sienos fragmentas, pakeliami vartai. Dalis tam reikalingos medienos jau parūpinta.

„Pats esu gamtos vaikas, – priežastis, kodėl jam taip maga sutvarkyti maumedyno Aistiškių miške teritoriją ar Svirkalnio kalvą, aiškina P.Čirvinskas. – Valome želdinius, ežeraičiu mėginsime paversti pelkę, pradėjome ruošti apžiūros takus. Kol dirbsiu, stengsiuosi, kad ši vieta būtų maloni žmonėms. Čia toks grožis!“ Kad būtų patogiau iš Bartninkų pusės privažiuoti prie Svirkalnio, pradėtas tvarkyti jo link nuo Šilbalių kaimo vedantis kelias.

Ypač gražūs vaizdai į kalvotąsias seniūnijos apylinkes atsiveria iš Grajauskų ir Vartų kaimų regyklų. Dairydamasis nuo aukščiausių seniūnijos kalvų tolyje gali įžvelgti ir Vilkaviškį, ir Marijampolę. Tačiau didžiuodamasis tuo, kad dalis seniūnijos yra patraukli turistams, seniūnas apgailestauja, jog Bartninkuose nėra nė vieno rimtesnio vandens telkinio. Tėra tik užpelkėjęs Ožkabalių ir bebaigiantis užakti Sausininkų ežeriukai. Tiesa, seniūnijos teritoriją pagyvina Širvintos, Aistos, Dotamų, Rausvės ir Šeimenos upeliukų vagos.

Antruoju seniūnijos ypatumu seniūnas įvardija jos geografinę padėtį. Pusė seniūnijos teritorijos yra lygumos su geromis žemėmis, kuriose įsikūrę stambūs ūkininkai, kita pusė – kalvota ir kur kas nepalankesnė ūkinei veiklai. Pasak P.Čirvinsko, kaimyninė Gražiškių seniūnija su panašiomis žemėmis priskiriama ūkininkavimui nepalankiai zonai ir tenykščiai žemdirbiai gauna rimtesnes išmokas. Šiuo požiūriu Bartninkų seniūnijos Piliakalnių, Vartų, Grajauskų ir kitų kalvotosios pusės kaimų žmonės yra nuskriausti. Išmokos jiems nepriklauso, nes nustatant nepalankias ūkininkavimui zonas seniūnija į dalis neskaidoma, o bendras Bartninkų žemės balas yra geras – daugiau negu 28.

Gyvenantys kalvotoje seniūnijos dalyje žmonės daugiau verčiasi gyvulininkyste, pienininkyste. Kas negirdėjo apie pirmąjį rajone europinio lygio pieno ūkį sukūrusį Albiną Šneiderį ar neseniai rajono melžėjų konkurse pirmąją vietą laimėjusį Romą Norkų, kurio pavardę seniūnas taria kaip darbštumo sinonimą.

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė seniūnijoje Violeta Raulinaitienė suskaičiavo, kad penkiolika seniūnijos ūkininkų augina daugiau kaip po 50 ha grūdinių kultūrų. Jų laukai driekiasi seniūnijos lygumų pusėje. Didžiausi – Genuefos Maskaliūnienės plotai (199 ha), nemažus plotus apsėja Audrius Naujokaitis, Vitas Akulauskas, Julius Vasiliauskas, Romas Ivanauskas ir kt. Aštuntus metus seniūnu dirbantis P.Čirvinskas sakė, kad per šį laiką labai pagerėjo žemės ūkio darbų kultūra, galima pasigrožėti laukais ir gerais derliais.