Laima VABALIENĖ
„Mano karpiniai – tai tarsi maži drugeliai, nepatvarūs, lengvai pažeidžiami, tačiau jie turi savo šaknis ir savo mintis. Tai – mano sielos gelmių dienoraštis. Aš labai džiaugiuosi, jeigu žmogus, pabuvęs tarp mano darbų, gali pakilti virš kasdienybės, jei atsiranda didžiulė erdvė jo mintims, emocijoms, vadinasi, aš karpinėju ne veltui“, – taip Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje pristatydama parodą apie savo darbus kalbėjo Lina Bakaitienė.
Lopšelio-darželio „Buratinas“ pedagogės L.Bakaitienės karpiniai bibliotekos fojė puoš visą šį mėnesį. Gal prieš kokius penkiolika metų atradusi šį pomėgį moteris pasakojo, jog pradžioje jos darbeliai buvę kuklūs: paprastučiai liaudies kūrybos motyvai, ažūrai… Dabar savo karpinius ji jau drįsta vadinti paveikslais. Jie žavi atlikimo preciziškumu, patraukia siužeto temomis… „Aš supratau, kad yra trys svarbiausi dalykai, kurie visada atsispindi mamos kūryboje. Tai – jos pomėgiai: meilė gamtai, meilė tautosakai ir meilė menui“, – kalbėjo L.Bakaitienės dukra Živilė, atrodo, kaip niekas kitas gerai suprantanti mamos kūrybą ir gebanti subtiliai apie ją kalbėti.
L.Bakaitienės karpiniuose iš tikro daug gamtos motyvų – augalų, gyvūnų, paukščių. Pasak dukros, gal visa tai todėl, kad jų namai – užmiestyje, kur visada gali matyti besileidžiančią saulę ir džiaugtis ramybe, kuri tvyro aplinkui. O gamtoje pastebėtais gražiausiais dalykais kūrybiškam žmogui visuomet norisi pasidalyti su kitais, kad ir jie tai pastebėtų ir pajaustų.
Kultūros paveldą pati L.Bakaitienė vadina neišsenkančiu lobynu. Jai patinka į savo kalbą įterpti priežodį ar patarlę, ji mėgsta liaudies dainas ir bet kuri iš jų jai yra tema naujam karpiniui. Atrodo, kad moters širdžiai yra artima visa, kas siejasi su menu. Šį pomėgį dukra įvardijo didžiausia mamos aistra. Jos užtenka ir knygoms, ir muzikai, ir dailei, ir fotografijai… Be abejo, tai negali nepaveikti paties kuriančio žmogaus, formuoja jo estetinį skonį, suvokimą, kaip turi atrodyti karpinys, kad sudomintų ir šildytų į jį žiūrintį.
Savo darbų pristatymo vakarui L.Bakaitienė buvo pasirinkusi širdžiai artimos poetės Ilonos Urbonavičiūtės-Bumblauskienės poeziją. Taip atsiskleidė dar vienas karpinių autorės pomėgis – gebėjimas gražiai skaityti. Drauge su kolegėmis Birute ir Rita atlikta kompozicija raminančiais žodžių lašais tekėjo į klausytojų širdis.
„Buratino“ lopšelis-darželis yra pasirinkęs menininio-estetinio ugdymo kryptį. Ir kaip kalbėjo pasveikinti savo darbuotoją atėjusi darželio direktorė Danutė Žilinskienė, tai irgi niša Linai realizuoti savo menines galimybes, ir jos indėlis į kultūrinį bei meninį įstaigos gyvenimą iš tikro yra didelis. Čia buvo surengta ir pirmoji jos darbų paroda.
L.Bakaitienė dirba su priešmokyklinės grupės, kuri pasirinkusi jos širdžiai mielą etnokultūros kryptį, vaikais. Pedagogė teigė, jog jai didžiulį džiaugsmą teikia tai, kad gali pamokyti ir karpymu sužavėti savo auklėtinius. Ir negalėjai netikėti darželio direktorės žodžiais, kad dažnai žvelgiant į mažųjų darbelius, kuriuos kurti juos išmokė auklėtoja, sunku įsivaizduoti, kad tai padarė jų rankelės.
Kalbėdama apie kūrybinę erdvę, pedagogė sakė ją jaučianti visur: nereikia tolimų išvažiavimų, egzotiškų vaizdų. Užtenka pakelti akis į dangų, pamatyti debesį, paukštį, medį, laukų žolyną… Išgyvenimą sukėlusį vaizdą ji stengiasi greitai nuštrichuoti lape. O kai po darbų, namų ruošos lieka laiko, tuomet savo sielai ir kūnui leidžia ilsėtis prie balto popieriaus lapo ir žirklių…
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.