Šventės dieną – padagogų nerimas dėl ateities

Birutė NENĖNIENĖ

Vakar, minint Tarptautinę mokytojų dieną, pedagogų šventinės nuotaikos persipynė su nerimu ir rūpesčiu dėl ateities.

Vienoje didžiausių rajono mokyklų – „Aušros“ vidurinėje, pasak direktoriaus Aleksandro Žikevičiaus, vyko įprastas mokymo procesas. Mokykla buvo išpuošta, pamokos sutrumpintos, po šešių pamokų mokinių taryba aktų salėje surengė mokytojams programą, po to pedagogų kolektyvas išvažiavo švęsti į „Viktorijos“ poilsiavietę.

Tačiau antrąją pamoką šios mokyklos mokytojai visose 9–12 klasėse savo dalyko nedėstė, bet mokiniams pasakojo apie mokytojo profesiją, jo dalią, aptarė visuomenės ir valstybės požiūrį. „Tai nėra politikavimas ar streikas, o paprasčiausias paaiškinimas vyresniųjų klasių mokiniams apie situaciją“, – sakė direktorius.

Tokioje pamokoje, kurią dvyliktoje klasėje vedė anglų kalbos mokytoja metodininkė Laima Čivinskienė, apsilankė ir „Santakos“ žurnalistai.

Mokytoja paaiškino vaikams, kad šią dieną jų mokykloje ir visoje Lietuvoje organizuojamomis akcijomis norima atkreipti dėmesį į mokytoją ir jo vietą visuomenėje, valstybės požiūrį į švietimą bei palaikyti tarptautinį mokytojų judėjimą. Tai pasikalbėjimas bei situacijos analizavimas „be pykčio“, pasikeičiant nuomonėmis, siūlant išeities kelius.

L.Čivinskienė dalijosi nerimu dėl nuvertinamo mokytojo vaidmens, dėl to, kas ateityje pakeis dabartinius mokytojus, kadangi vis mažiau jaunų žmonių renkasi šią profesiją arba į mokyklą pasukama tik nepavykus rasti kito, pelningesnio, darbo.

Mokiniai įsijungė į diskusiją apie mokytojo profesiją ir asmenybę, pašaukimą, jų palaikomą idealizmą. Sakė, jog dėl per sunkių programų ir mokymosi krūvių ir jiems, ir mokytojams pritrūksta bendravimo, erdvės kūrybai, asmeninio laiko.

Dvyliktokai pripažino, jog labai gerai jaučia ir mato, kurie mokytojai jau rudenį būna pavargę, kurie dirba iš pašaukimo. Paklausti, kodėl savo ateities nesieja su darbu mokykloje, mokiniai žėrė: „neapsimoka dėl mažų atlyginimų“, „reikia turėti daug kantrybės“, „gaila sveikatos ir nervų“, „nematyti perspektyvos“, „atgraso kai kurie mokytojai.“

„Lengva pasakyti: jei Vyriausybė nevykdo pasižadėjimų mokytojams, tai pasiieškokite darbo kitur. Bet jei aš šito nenoriu, jei man šis darbas patinka, aš negaliu palikti mokyklos“, – apie savo ir kitų idealistų mokytojų dalią kalbėjo L.Čivinskienė.

Penki delegatai – mokytojai iš Vilkaviškio ir Keturvalakių pagrindinių mokyklų bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilkaviškio rajono susivienijimo pirmininkas Romualdas Ramanauskas – dalyvavo LŠDPS penktajame suvažiavime, kuris vyko Vilniuje, Mokytojų namuose. Po to vilkaviškiečiai prisijungė prie solidarumo akcijos, surengtos prie Vyriausybės rūmų.