Atliktas tyrimas parodė, kad tik 23 proc. Lietuvos gyventojų gali pasakyti, jog trečioji pensijų sistemos pakopa yra savanoriškas papildomas pensijos kaupimas pensijų fonduose. Net 7 iš 10 žmonių (68,4 proc.) negali įvardyti, ką reiškia ši pakopa, nors naujoji pensijų kaupimo sistema Lietuvoje veikia jau ketvirtus metus.
„Reformuota Lietuvos pensijų sistema dar nėra visu pajėgumu funkcionuojantis mechanizmas. Trečiosios pensijų pakopos dalyvių kol kas yra labai nedaug. O tai, kad dauguma žmonių net nežino, kas ši pakopa yra, tikrai neskatina jų domėtis papildomu savanorišku pensijos kaupimu. Tyrimas parodė, kad apie trečiąją pensijų pakopą dažniau žino didesnes pajamas gaunantys, aukštąjį išsimokslinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai. Tad galima numanyti, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės, užuot pirmieji suskubę senatvei kaupti papildomai, susivėlins rūpintis pensija dėl informacijos stygiaus“, – teigė tyrimą atlikusios UAB „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius R.Stankevičius.
Specialisto teigimu, trečioji pensijų kaupimo pakopa yra savanoriškas papildomas pensijos kaupimas pensijų fonduose. Skirtingai nei dalyvaujant antrojoje pakopoje, kai „Sodra“ perveda 5,5 proc. jai sumokėtų mokesčių į pasirinktą pensijų fondą, trečiosios pakopos pensijų fondams žmogus turi pats skirti įmokas. Jis, pasitardamas su specialistais, taip pat nusprendžia, kokio dydžio reguliarias įmokas jam reikėtų mokėti.
Atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta per 1000 respondentų visoje Lietuvoje, atskleidė ir kitos informacijos, susijusios su pensijos kaupimu, trūkumą. Daugiau nei pusė respondentų (54,9 proc.) teigė nežinantys, kad kaupiant pensiją savanoriško kaupimo pensijų fonduose suteikiama galimybė pasinaudoti valstybės teikiama mokesčių lengvata. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų (24,2 proc.) pažymėjo, kad apie tokią galimybę žino, tačiau kaip ja pasinaudoti – trūksta informacijos. Kad dalyvaujant trečioje pensijų pakopoje galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, žino tik 13,3 proc. respondentų.
Pasak R.Stankevičiaus, Lietuvoje yra sudarytos labai palankios mokestinės sąlygos papildomam pensijų kaupimui: žmonės, pasirašę pensijų kaupimo sutartis bent 10 metų, gali susigrąžinti dalį mokamo gyventojų pajamų mokesčio (iki 25 proc. nuo apmokestinamų pajamų per metus), trečios pakopos pensijų fondų išmokos apmokestinamos tik dalimi nuo įmokėtos sumos (15 proc.). Kitose šalyse, pavyzdžiui, Islandijoje apmokestinamas ir pensijos prieaugis, t. y. pelnas. „Galimybė nieko verta, jeigu apie ją nežinoma. Mūsų nuomone, būtina pensijų kaupėjus ne tik informuoti apie mokesčių lengvatą, bet ir nuolat priminti, kad jie nepamirštų deklaruoti pajamas ir tokiu būdu susigrąžintų dalį mokamų mokesčių. Šiuos laisvus pinigus mes rekomenduojame reinvestuoti į savo pensijų fondus – finansinio nuostolio žmogus nepajus, bet gerokai padidins savo pajamas senatvėje“, – teigė pensijų fondų valdymo bendrovės vadovas.
Kol kas Lietuvoje dar neatkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal šalies demografinius rodiklius moterys, kaupiančios lėšas antros pakopos pensijų fonduose (iš „Sodros“ pervedamų lėšų privatiems pensijų fondams), išėjusios į pensiją gaus mažesnes išmokas nei vyrai. Net 93,3 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų prisipažino, kad apie šį faktą nieko nežino. R.Stankevičiaus teigimu, dėl šios priežasties moterims turėtų būti dar aktualesnis papildomas savanoriškas pensijos kaupimas. Šiuo atveju joms siūloma tiesiog skirti kiek didesnes įmokas į trečios pakopos pensijų fondus – tokiu būdu senatvėje moterys užsitikrins lygiavertes ir pakankamas pajamas.
Parengta pagal pranešimus spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.