Kaimynės nesutaria dėl patvoryje augančių vaismedžių

Eglė MIČIULIENĖ

Į redakciją paskambinusi Mažųjų Būdežerių kaimo gyventoja Ona Beržanskienė guodėsi niekaip nesusikalbanti su kaimyne. Ši, esą, neapsigeni medžių, kurių šakos svyra virš tvoros ir šiukšlina dirvą.

Paprašė nupjauti šakas

Nuvažiavus į Mažuosius Būdežerius, mus pasitikusi O.Beržanskienė parodė konflikto priežastį: jos ir kaimynės Teresės Labašauskienės sklypus skiriančią metalinę tinklo tvorą ir keletą kitoje pusėje augančių nejaunų vaismedžių.

Greta tvoros O.Beržanskienė susikasusi lysves, pasisodinusi braškių, serbentų krūmų. Virš jų tiesiasi kaimynų medžių šakos.

„Anksčiau viskas buvo gerai, su kaimyne niekad nesipykome. Bet kai paprašiau nusipjauti savo medžių šakas, kad jie nedarytų šešėlio ir nebarstytų vaisių, ji baisiai supyko. Šoko rėkti, kad aš jos žemę „paėmiau“, grasino, jog išsikvies „TV pagalbą“ ir nuvers tvorą. O po teisybei, tai tuos medžius ji apskritai turėtų nusipjauti. Medžiai turi augti už keturių metrų nuo tvoros – aš dar įstatymus žinau“, – piktinosi O.Beržanskienė.

Norėdama įrodyti, kad tvora neperžengia jos sklypo ribų, moteris atnešė parodyti dokumentus.

Atsidūrė per arti

Kaimynė T.Labašauskienė iš karto paneigė O.Beržanskienės frazę, kad „anksčiau viskas buvo gerai“. Moteris tvirtino, jog kaimynai prie jos jau seniai „priekabiavo“.

„Tai vandens savo kieme negalėdavome išpilti, nes pas juos bėga, tai šakos trukdo… Bet jei pereitumėte gyvenvietę, matytumėte, kad tų medelių visur prie tvorų prisodinta, – kalbėjo moteris. – O kai reikėjo žemę išsipirkti, tai Ona nusipirko į mūsų pusę dviem metrais daugiau. Tada visiems kaimynams reikėjo pasirašyti, kad sutinka, ir aš pasirašiau.“

Kažkada buvusią valdišką žemę išsipirkusi O.Beržanskienė pagal matininkų įkaltus kuolus nusitiesė tvorą. Taip kaimynų medžiai atsidūrė per arti tvoros.

Du metrai žemės

T.Labašauskienė buvo įsitikinusi, kad tie du metrai tarp jos ir O.Beržanskienės sklypo turėjo priklausyti jai. Sklypą matavęs matininkas, esą, taip pat stebėjosi, kad T.Labašauskienės pusėje per mažai žemės.

„Jei būčiau nepasirašiusi, ji tos žemės tikrai nebūtų nusipirkusi“, – nervinosi moteriškė.

Paklausta, kodėl tuomet pasirašė ir leido kaimynams nusipirkti tuos du metrus žemės, pašnekovė paaiškino: „Dėl šventos ramybės – kad prie manęs nesikabinėtų. Aš jau per savo kiemą negalėjau pereiti. Maniau, aprims, bet kur tau…“

T.Labašauskienė kaimynei irgi turi priekaištų. Moteris tvirtai įsitikinusi, kad O.Beržanskienė tvorą nutiesusi kreivai, todėl ir reikalauja ją pertiesti arba grasina nuardyti išsikvietusi pagalbą.

Medžiai auga seniai

Kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros turi augti medžiai, pasiteiravome Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Saulyčio Kurtinaičio.

„Tai, kiek metrų nuo tvoros medį galima sodinti, dar priklauso ir nuo jo rūšies. Pavyzdžiui, slyva, vyšnia, abrikosas turėtų augti ne arčiau kaip 2 metrai nuo tvoros, obelis, pušis ar kriaušė – 3 m, serbentai ar kiti krūmai – 1 m.

Jei T.Labašauskienė medžius būtų pasisodinusi šiemet, dar būtų galima nurodyti juos nusipjauti. Tačiau nupjauti medžius, kurie toje vietoje auga jau seniai, galima išsireikalauti tik per teismą“, – kalbėjo specialistas.

S.Kurtinaitis aiškino, jog O.Beržanskienė gali pasinaudoti Civilinio kodekso 4.42 straipsniu. Jame sakoma, kad „žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo“.

Tačiau pareigūną stebino tai, kad moterys negali susitarti gražiuoju.

Jei jau viena kaimynė neprieštaravo dėl dviejų metrų žemės, į kurią galėjo pretenduoti ir pati, kita kaimynė galbūt galėtų nusileisti ir dėl medžių. Juolab kad O.Beržanskienės serbentai, atrodo, taip pat „peržengia“ 1 metro ribą iki tvoros.

Kita vertus, medžio šakas, kad jos neliptų per kaimyno tvorą, apgenėti irgi galima.

Taikių sprendimo būdų yra, jei tik taikiai gyventi norėtų abi pusės.