Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Spalio 30 d. – Darata, Edmundas, Skirgaila, Skirvydas.

Spalio 31 d. – Alfonsas, Liucilė, Tanvilas, Vygandas.

Lapkričio 1 d. – Andrius, Emerika, Milvydė, Žygas.

Lapkričio 2 d. – Gedartas, Gedilė, Valentas, Valys.

Spalio 30 d.

1821 m. gimė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Mirė 1881 m.

1960 m. gimė argentiniečių futbolininkas Diego Maradona.

1933 m. mirė lietuvių rašytojas, teisininkas, profesorius Antanas Kriščiukaitis-Aišbė. Gimė 1864 m. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose.

Spalio 31 d.

1904 m. suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis – A.Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Lapkričio 2 d.

1862 m. gimė lietuvių poetas Jonas Mačiulis-Maironis (kai kuriuose šaltiniuose minima spalio 21 d.). Mirė 1932 m.

1957 m. Kaune per Vėlines įvyko maždaug 2 tūkst. žmonių protesto demonstracija prieš sovietų savivalę. Per susirėmimą su milicija suimti 105 žmonės.

Spalio 31 d. – Helovinas (Halloween).

Helovinas švenčiamas daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėja mūsų šalyje, ypač tarp jaunimo. Per šventę neapsieinama be pagrindinio Helovino atributo – išpjaustyto moliūgo su viduje įstatyta degančia žvakute.

Helovinas reiškia Visų šventųjų trumpinį (All Hallow Even). Šventė, beje, turi senas tradicijas ir išlikusi dar nuo senovės keltų laikų. Vėliau žaismingą Vėlinių sutikimo tradiciją perėmė airiai, o iš jų ši paplito po visą pasaulį.

Helovinas – daugialypis kultūros reiškinys, mat čia susipina Vėlinių, Užgavėnių, Derliaus švenčių apeigos.

Kai kuriose istorijose pasakojama, kad tą dieną grįžta atsiskyrusios nuo kūno dvasios, ieškodamos kitų kūnų, kuriuos galėtų apsėsti per ateinančius metus. Buvo tikima, kad tai vienintelė sielų viltis gauti pomirtinį gyvenimą.

Aišku, kad gyvieji nenorėjo tapti apsėstais. Taigi spalio 31-osios naktį kaimo gyventojai užgesindavo ugnį savo namuose, kad jie taptų šalti ir nemalonūs. Žmonės apsirengdavo šėtoniškais, bjauriais drabužiais ir triukšmingai žygiuodavo po kaimą, taip stengdamiesi išbaidyti dvasias, kurios ieško gyvųjų.

Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena.

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų diena, lapkričio 2-ąją – Vėlinės. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente VII a. pradžioje paskelbė popiežius Bonifacas IV. 998 m. popiežius Grigalius IV šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės, Ilgės.

Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes. Manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius.

Vėlines lietuviai šventė nuo senovės, tai pagonybės laikus menanti šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo.

Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių taip, kaip šiais laikais. Seniau vėlėms būdavo ruošiamos vaišės namuose ir kapinėse.